Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: III amžius – IV amžius – V amžius

Įvykiai

265-316 Vakarų Dzin valstybė (Kinijos regione).
304-439 Kinijos šiaurėje gyvuoja šešiolika penkių barbarų tautų valstybių.
Amžiaus II pusėje iš rytų atklydo tiurkakalbiai hunai, sutriuškino Černiachovo kultūros nešėjus – gotus ir jų sąjungininkus, privertė juos trauktis į šiaurę. Europinių sarmatų genčių sąjunga sužlugo neatlaikiusi hunų puolimo.
Apie 375 m. Hermanarikas nusižudė. Ostgotai suskilo: vieni patraukė į vakarus pas vestgotus, o kiti pasidavė hunams.

Baltai

Prie Okos ir Dniepro upių aukštupių paplito geležies amžiaus archeologinė Moščino kultūra (iki VIII a.). Kultūra priskiriama baltams – rytų galindų gentims, mirusieji laidoti sudeginti.
Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį paplito geležies amžiaus archeologinė rytų baltų Tušemlios kultūra (iki VIII a.). Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
Susiformavo Rytų Lietuvos pilkapių srities kultūra. Tarp Šventosios ir Nemuno upių, daug toliau į rytus nuo dabartinių Lietuvos ribų, susidarė lietuvių gentis.
Apie 350-376 m. - pagal gotų epą („Getikoje“), atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.) ostrogotų karalius (Ermanaric) surengė karo žygį prieš aisčius, sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas slavų bei aisčių gentis. "{120} Savo protų ir pažiba jis paklusdino ir Eisčių tautą, kuri gyvena pačiame Germanų Okeano (Baltijos) pakraštyje". [Jordanes, Getica].
Pajautos slėnio (Kernavė) mediniai įtvirtinimai vėl buvo atstatyti. Kernavės medgrinda datuojama IV–VII amžiumi.
Vilniaus Žemutinės pilies ir rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė.
Prekyba gintaru, mainai su Romos imperija palaipsniui aprimsta. Atsiranda turtingumu išsiskiriantys sūduvių ,,kunigaikščių” kapai.
Amžiaus pab. Romoje sudarytas žemėlapis „Pointingerio kelių maršrutai“, jame nurodoma į Baltijos jūrą įtekanti upė Sellianus, kurią daugelis tyrinėtojų linkę laikyti Dauguva, o vardą sieti su sėlių gentimi.
Po 391 m. mirė graikų kilmės romėnų istorikas Amianas Marcelinas (lot. Ammianus Marcellinus; g. ~325 -330 m. Antiochijoje). Romoje parašė istorijos knygą „Rerum gestarum libri“, aprašančia 352–378 m. įvykius. Mini gentis prie Nemuno (lot. Chronius) ir Vyslą (lot. Vitula) upės ir neurus.

Šimtmečio žmonės

350-376 m. ostrogotų karalius ()

Dešimtmečiai ir Metai

10-as	291	292	293	294	295	296	297	298	299	300
1-as	301	302	303	304	305	306	307	308	309	310
2-as	311	312	313	314	315	316	317	318	319	320
3-as	321	322	323	324	325	326	327	328	329	330
4-as	331	332	333	334	335	336	337	338	339	340
5-as	341	342	343	344	345	346	347	348	349	350
6-as	351	352	353	354	355	356	357	358	359	360
7-as	361	362	363	364	365	366	367	368	369	370
8-as	371	372	373	374	375	376	377	378	379	380
9-as	381	382	383	384	385	386	387	388	389	390
10-as	391	392	393	394	395	396	397	398	399	400
1-as	401	402	403	404	405	406	407	408	409	410