Japonijos žemės

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Japonijos žemės (jap. 国 kuni, oficialiau – 律令国 ricuriokoku) – senieji Japonijos administraciniai vienetai, kurių pagrindu suformuotos ir dabartinės Japonijos prefektūros. Viduramžių laikotarpiu jos buvo tapę atskirais politiniais vienetais.

Žemių ir do ribos

Istorija

Iki VIII a.

Senosios žemės formavosi atsirandant Japonijos valstybei. Iš pradžių jos apėmė gana nemažus regionus, kuriuos pažino tuometinė Jamato valstybė, susiformavusi Jamato lygumoje (Naros prefektūra). Aplink Jamato minimos žemės buvo šios:

• Ise žemė (伊勢国 Ise – no – kuni) – į rytus nuo Jamato. Vėliau nuo jos atskirta Šima žemė.
• Kavači žemė (河内国 Kavači – no – kuni) – į šiaurės vakarus nuo Jamato (dabartinės Osakos prefektūros rytinė dalis). Vėliau nuo jos atskirta Izumi žemė.
• Cu žemė (津国 Cu – no – kuni) – į vakarus nuo Kavači (dabartinės Osakos prefektūros vakarinė dalis). Vėliau iš jos susiformavo Seccu žemė.
• Kibi žemė (吉備 Kibi – no – kuni) – į vakarus nuo Cu (dabartinė Okajamos prefektūra, dalis Hirošimos prefektūros). Vėliau čia susiformavo Bingo, Biččiū, Bizen ir Mimasaka žemės.
• Taniva žemė (丹波国 Taniva – no – kuni) – į šiaurę nuo Kavači ir Cu (dabartinė Hiogo prefektūra). Vėliau čia susiformavo Tanba ir Tango žemės.
• Koši žemė (越国 Koši – no – kuni) – didžiulės teritorijos, buvusios į rytus Taniva, palei Japonijos jūrą (vėliau – šis regionas vadintas Hokurikudo). Jos buvo padalintos į Ečigo, Eččiū ir Ečizen žemes. Nuo pirmosios atskilo Kaga ir Noto žemės.

Šiauriniame Kiūšiū buvo išskiriamos trys žemės:

• Cukuši žemė (筑紫国 Cukuši – no – kuni) – dabartinė Fukuokos prefektūra. Vėliau padalinta į Čikuzen ir Čikugo žemes.
• Tojo žemė (豊国 Tojo – no – kuni) – dabartinė Oita prefektūra. Vėliau padalinta į Buzen ir Bungo žemes.
• Hi žemė (肥国 Hi – no – kuni) – dabartinės Saga, Nagasakio ir Kumamoto prefektūros. Vėliau padalinta į Hizen ir Higo žemes.
• Dar minima Kumaso žemė (熊襲国 Kumaso – no – kuni) pietiniame Kiūšiū.

Toli rytuose　egzistavo šios žemės:

• Fusa žemė (総国 Fusa – no – kuni) – dabartinė Čiba prefektūra. Vėliau suskaidyta į Šimosa ir Kazusa žemes.
• Kenu žemė (毛野国 Kenu – no – kuni), kurioje buvusi vietinių gyventojų emiši valstybėlė – dabartinės Točigi prefektūra ir . Vėliau suskaidyta į Kozuke ir Šimocuke žemes.
• Mičinoku (陸奥 Michinoku) – labiausiai į šiaurę nutolusios sritys, vadintos „sausumos kraštu“. Jos buvo apgyvendintos emiši, ir jų įsisavinimas vyko labai lėtai. Vėliau Mičinoku padadinta Mucu.

Tradicinės žemės

Tradicinės žemės ir jų skaičius galutinai susiformavo pačioje VIII a pradžioje, vykdant administracines reformas. Ši reforma rėmėsi kinišku administracijos principu, paplitusiu Rytų Azijoje. Šalyje aplink sostinę buvo išskirtas centrinis regionas Kinai, o visa likusi Japonija buvo padalinta į septynis 道 dō (ščidō), kurie dalinti į žemes 国 kuni, o šios savo ruožtu dalintos į smulkesnius vienetus (kio, ri), iki paties smulkiausio administracinio vieneto – 戸 to, atitinkančio vieną šeimą.

Žemės, kuni, ypač šalies susiskaldymo laikotarpiu tapusios uždarais pasauliais, vystė savitą kultūrą. Kiekviena jų garsėjo tam tikrais menais, tradicijomis ar produktais. Dar ir dabar plačiai naudojami tokie terminai, kaip Bizen keramika, Kaga audinių dažymas, Ečigo kardai ir pan.

XVII a pradžioje Tokugavoms suvienijus Japoniją, žemių ribos buvo išlaikytos. Jos tapo administraciniais vienetais, pavadintais 藩 han.

Panaikinimas

Meidži laikotarpiu pradėtos nuodugnios administracinės reformos. 1868 m. dvi didžiausios žemės šiaurėje (Deva ir Mucu) padalintos į atskiras dalis. Taip pat administraciškai padalinta ir Hokaido sala.

Pačioje XIX a pabaigoje žemės buvo panaikintos, ir jas pakeitė prefektūros.

Tradicinių žemių sąrašas

Dauguma žemių turėjo du pavadinimus, – japonišką ir kinišką. Kiniškas pavadinimas dažniausiai sudaromas paimant pirmąjį japoniško pavadinimo hieroglifą (tariant jį kinišku tarimu ) ir pridedant galūnę shū.

畿内　 Jamato žemė 大和国 Kavačio žemė　河内国 Seccu žemė　摂津国 Jamaširo žemė　山城国 Idzumio žemė　和泉国 Tosando 東山道　 Omio žemė　近江国 Mino žemė　美濃国 Hidos žemė　飛騨国 Šinano žemė　信濃国 Kodzukės žemė 上野国 Musašio žemė　武蔵国 Šimocukės žemė 下野国 Mucu žemė 陸奥国 Devos žemė 出羽国 Tokaido 東海道 Igos žemė　伊賀国 Isės žemė　伊勢国 Šimos žemė　志摩国 Ovario žemė　尾張国 Mikavos žemė　三河国 Totomio žemė 遠江国 Surugos žemė　駿河国 Idzu žemė　伊豆国 Kajaus žemė　甲斐国 Sagamio žemė　相模国 Kadzusos žemė 上総国 Šimosos žemė 下総国 Hitačio žemė 常陸国 Hokurikudo 北陸道 Vakasos žemė　若狭国 Kagos žemė 加賀国 Noto žemė 能登国 Ečidzeno žemė 越前国 Eččiū žemė 越中国 Ečigo žemė 越後国 Sado žemė　佐渡国

Sanindo 山陰道 Tambos žemė　丹波国 Tadžimos žemė　但馬国 Inabos žemė　因幡国 Hokio žemė　伯耆国 Idzumo žemė　出雲国 Ivamio žemė　石見国 Okio žemė　隠岐国 Sanjodo 山陽道 Harimos žemė　播磨国 Bidzeno žemė 備前国 Biččiū žemė 備中国 Bingo žemė 備後国 Akio žemė　安芸国 Suo žemė　周防国 Nagato žemė　長門国 Nankaido 南海道　 Kijo žemė 紀伊国 Avadžio žemė 淡路国 　阿波国 Sanukio žemė　讃岐国 Ijo žemė　伊予国 Tosos žemė　土佐国 Saikaido 西海道　 Čikudzeno žemė　筑前国 Čikugo žemė　筑後国 Budzeno žemė 豊前国　 Bungo žemė 豊後国　 Hidzeno žemė 肥前国　 Higo žemė 肥後国　 Hiūgos žemė　日向国 Tanės žemė 多褹国 Sacumos žemė　薩摩国 Ikio žemė 壱岐国　 Cušimos žemė 対馬国

Senosios Japonijos žemės

Akis | Ava | Ava | Avadžis | Bingo | Bičiu | Bidzenas | Bungo | Budzenas | Cušima | Čikugo | Čikudzenas | Čišima | Deva | Ečigas | Ečidzenas | Ečiū | Harima | Hida | Higas | Hitačis | Hidaka | Hidzenas | Hokis | Hiūga | Iburis | Idzu | Idzumas | Idzumis | Iga | Ijas | Ikis | Inaba | Isė | Išikaris | Ivamis | Jamaširas | Jamatas | Jošinas | Kaga | Kajus | Kavačis | Kadzusa | Kijis | Kitamis | Koudzukė | Kuširas | Mikava | Mimasaka | Minas | Musašis | Mucu | Nagatas | Nemuras | Notas | Okis | Omis | Ošima | Osumis | Ovaris | Sadas | Sagamis | Sanukis | Sacuma | Secu | Suou | Suruga | Šima | Šimousa | Šimocukė | Šinanas | Širibešis | Tadžima | Tamba | Tangas | Tešis | Tokačis | Tosa | Toutoumis | Vakasa