Vakuolė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vakuolės – stambios pūslelės, kuriose daugiausia yra vandens. Randamos augalų, grybų ląstelėse. Susidaro iš burbulėlio formos endoplazminio tinklo išsipūtimų arba iš Goldžio pūslelių. Yra kelių tipų:

Vakuolės

Pulsuojančios vakuolės. Jos randamos gėlavandeniuose pirmuonyse, kuriems į jų ląsteles osmosiškai skverbiasi vanduo iš aplinkinio hipotoninio tirpalo. Šį vandenį ir vandenį, patekusį būdu, vakuolės osmosiškai įsiurbia, po to periodiškai susitraukdamos šalina, padedant elastingų skaidulų pluoštams, esantiems jų membranoje.

Virškinamosios vakuolės. Randamos pirmuonyse ir kt. Jos skaido maisto medžiagas.

Centrinė vakuolė. Randama augalų ląstelėse. Iš pradžių meristeminėse augalų ląstelėse atsiranda daug nedidelių vakuolių iš burbulėlio formos endoplazminio tinklo išsipūtimų. Jos didėja, susilieja į centrinę, užimančią didelę ląstelės dalį, vakuolę, į kurią gali įsiterpti protoplazmos pluoštai. Ją gaubia membrana – tonoplastas. Jis yra apie 6 nm storio ir skiriasi nuo storesnės, tankesnės ir mažiau pralaidžios plazmolemos.

Vakuolės turinys – ląstelės sultys. Augalų vakuolėse galima rasti ne tik vandens, cukraus ar druskų, bet ir pigmentų ar net nuodingų medžiagų. Nuo šių pigmentų priklauso daugelio augalų žiedų, o kartais ir lapų raudona, mėlyna arba violetinė spalva. Nuodingosios vakuolių medžiagos augalams padeda apsisaugoti nuo jais mintančių gyvūnų.

Paskirtis

Centrinės vakuolės paskirtis yra įvairi:

• Kaupimo ertmė – izoliuoja tirpius tarpinius apykaitos produktus, pvz., gliukozę, fruktozę, obuolių bei citrinos rūgštis ir amino rūgštis;
• Vieta ekskretams – izoliuoja galutinius apykaitos produktus, pvz., pigmentus, alkaloidus ir kt.
• Osmosinė ertmė – vakuolė svarbi augalinėms ląstelėms siurbti vandenį ir susidarant osmoso sąlygojamam , kuris įtempia tamprią ląstelės sienelę ir suteikia kietumo nesumedėjusioms augalų dalims.
• Kai kurių ląstelių vakuolėse yra pigmentų, kurie spalvotoms augalų dalims, pavyzdžiui vainiklapiams, suteikia spalvą.

Centrinę vakuolę augalinė ląstelė panaudoja tįstamajam augimui.