Ninevija

Ninevija 𒌷𒉌𒉡𒀀
Adado vartai ir siena 1990 m.
Ninevija
Koordinatės	36°21′34″ š. pl. 43°09′10″ r. ilg. / 36.35944°š. pl. 43.15278°r. ilg. / 36.35944; 43.15278
Vieta	Irakas,
Regionas	Aukštutinė Mesopotamija
Plotas	7,5 km²
Istorija
Pastatytas	5 tūkstantmetis pr. m. e.
Sugriautas	612 m. pr. m. e.
Tauta	asirai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1842 m.
Vikiteka	VikitekaVikiteka

Ninevija arba Ninevė (akad. ^URUNI.NU.A, Ninuwā = 𒌷𒉌𒉡𒀀, aram. ܝܼܢܘܹܐ‎, hebr. ‏נִינְוֶה‏‎ = Nīnewēh) – senovinis miestas, buvęs Aukštutinėje Mesopotamijoje, Tigro upės kairiajame krante, ties dabartiniu Mosulo miestu Irake. Savo laiku (~VII a. pr. m. e.) tai buvo didžiausias pasaulio miestas, Asirijos imperijos sostinė.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo 5 tūkstantmečio pr. m. e. vidurio. Ankstyvieji archeologiniai sluoksniai siejami su Hasunos kultūra. 4 tūkstm. pr. m. e. Ninevija iškilo kaip religinis centras, kur buvo garbinama deivė Ištarė. Vėliau miestą nusiaubė keletas žemės drebėjimų. Ištarės šventykla atstatyta 2260 m. pr. m. e. Akado karaliaus Maništušu. 2900–2600 m. pr. m. e. mieste ėmė plėtotis keramika. XIV a. pr. m. e. miestą užvaldė Mitanijos karalystė, bet 1365 m. pr. m. e. asirų valdovas atstatė Asirijos imperiją. Ninevijos reikšmė ėmė augti, imperijoje ji dėl įtakos varžėsi su Ašūru. Naujosios Asirijos karalystės laikais miestas plėtėsi, steigėsi šventyklų kompleksai. 705 m. pr. m. e. asirų valdovu tapus Sinacheribui, Ninevija tapo imperijos sostine – pastatyti milžiniški rūmai, gynybinės sienos, vartai, akvedukai. Mieste tuo metu galėjo gyventi 100–150 tūkst. žmonių, jo plotas užėmė 7 km². VII a. pr. m. e. pab. Asiriją ėmė puldinėti babiloniečiai, chaldėjai, medai, persai, skitai, kimerai. 612 m. pr. m. e. Ninevija buvo suniokota jungtinio priešų antpuolio. Ninevijos gyvenvietė dar gyvavo ilgą laiką, bet buvo nustojusi savo reikšmės. 627 m. dar minimas Ninevijos mūšis, kuriame kovėsi Bizantija ir Sasanidų Persija. Kraštą užvaldžius musulmonams, kitame Tigro krante ėmė augti Mosulas, kuris galutinai nustelbė Nineviją.

Archeologija

Archeologinę vietovę sudaro dvi kalvos (telai): Nabi Junusas ir Kulundžukas.

XIX a. Ninevijos archeologinius tyrinėjimus pradėjo prancūzų atstovybė Mosule (jiems vadovavo Polis Emilis Bota). 1849 m. Didžiosios Britanijos tyrinėtojas Ostinas Henris Lajardas atkasė Sinacheribo rūmus ir su 22 000 molio lentelių. 1852 m. atkasė šiaurinius Ašurbanipalo rūmus. XX a. pr. Ninevijos Nabu šventyklą tyrė Britų muziejus (vadovas L. V. Kingas). 1927–1932 m., tyrinėdamas Ištarės šventyklą, K. Tomsonas surado Sinacheribo, Asarhadono ir Ašurbanipalo metraščius, bronzinę valdovo (Sargono arba Naramsino) skulptūrą (galvą). Ninevijos keramiką 1933 m. tyrė M. E. Malovanas.

1965–1971 m. Irako senienų departamentas pradėjo Ninevijos sienų ir vartų paiešką ir atstatymo darbus. XX a. 9 dešimtmetyje Ninevijos žemutinį miestą tyrė Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkai, .

Prasidėjus Irako karui, miesto liekanos ėmė nykti dėl vandalizmo, plėšikavimo, karo veiksmų. Miestui pavojų kelia avarinės būklės Mosulo užtvanka. 2016 m. pr. dalį išlikusių Ninevijos sienų išgriovė Islamo valstybės kovotojai.

• Keramika iš Ninevijos (3000–2700 m. pr. m. e.)
• Ašurbanipalo II laikų bareljefas iš Šiaurinių Ninevijos rūmų. Britų muziejus
• Ašurbanipalo bibliotekos dantiraščiai
• Nergalo vartai Ninevijoje (2008 m.)
• Ant Ninevijos griuvėsių stovėjusi pranašo Jonos mečetė

Šaltiniai

1. Matt T. Rosenberg. „Largest Cities Through History“ Archyvuota kopija 2016-08-18 iš Wayback Machine projekto.
2. [1] Archyvuota kopija 2020-11-05 iš Wayback Machine projekto.
3. Ninevija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009