Fizikinis dydis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fizikinis dydis – dydis, nusakomas masės, jėgos, srovės stiprio ar kitomis sąvokomis, vartojamomis fizikos moksle. Fizikinis dydis yra išreiškiamas jo skaitmeninės vertės (kiekybinės charakteristikos) ir matavimo vieneto (dimensijos arba kokybinės charakteristikos) sandauga. 1822 metais matavimo vieneto sąvoką pirmasis įvedė prancūzų mokslininkas Furjė. Šie vienetai apibrėžti tarptautiniu susitarimu ir vadinami , SI sistemos vienetais arba tiesiog SI vienetais (pranc. Systeme International). Visi dydžiai skirstomi į pagrindinius ir išvestinius.

Skaičiuojant fizikinio reiškinio reikšmę, veiksmai atliekami ne tik su skaitmeninėmis kintamųjų vertėmis, bet ir su jų vienetais. Pavyzdžiui, 8 m / 2 s = 8/2 m/s = 4 m/s (greitis). Išvestos fizikos formulės dažnai patikrinamos atliekant veiksmus vien su vienetais ir žiūrint, ar gaunamo dydžio dimensija yra tokia, kokios tikimasi.

Pagrindiniai dydžiai

Dydžių rinkinys, kuriuo remiantis galima nustatyti visus kitus dydžius (žr. išvestinius dydžius). Kiekvienas pagrindinis dydis turi savo pagrindinį SI vienetą, kuriuo gali būti apibrėžtas bet kuris kitas SI vienetas.

Pagrindinis dydis	Simbolis	Pagrindinis SI vienetas	Santrumpa
Masė	m	kilogramas	kg
Ilgis	l	metras	m
Laikas	t	sekundė	s
Srovės stipris	I	amperas	A
Temperatūra	T	kelvinas	K
Medžiagos kiekis	ν	molis	mol
Šviesos stipris	L	kandela	cd

Išvestiniai dydžiai

Dydžiai, kurie skiriasi nuo pagrindinių dydžių ir yra išreiškiami jais arba kitais išvestiniais dydžiais. Išvestiniai dydžiai turi išvestinius SI vienetus, kurie apibrėžiami pagrindiniais SI vienetais arba kitais išvestiniais vienetais. Jie apskaičiuojami remiantis tuos vienetus apibrėžiamomis lygybėmis ir kartais gali turėti specialų pavadinimą.

Išvestinis dydis	Simbolis	Išvestinis SI vienetas	Vieneto pavadinimas
Greitis	v	m/s	—
Pagreitis	a	m/s²	—
Jėga	F	kg•m/s²	niutonas
Darbas	A	N•m	džaulis
Energija	E	J	džaulis
Galia	P	J/s	vatas
Plotas	S	m²	—
Tūris	V	m³	—
Tankis	ρ	kg/m³	—
Slėgis	p	N/m²	paskalis
Dažnis	f, ν	s^-1	hercas
Jėgos impulsas	—	N•s	—
Judėjimo kiekis	—	kg•m/s	—
Elektros krūvis	q	A•s	kulonas
Įtampa	U	J/C	voltas
Talpa	C	C/V	faradas
Varža	R	V/A	omas