Šiaurės kraštai

Gilgitas-Baltistanas (urd. گلگت بلتستان = Gilgit-Baltistān, balt. གིལྒིཏ་བལྟིསྟན) – administracinė teritorija Pakistano šiaurėje. Ribojasi su Chaiberu-Pachtunchva vakaruose, Vachano koridoriumi (Afganistanas) šiaurėje, Sindziangu (Kinija) šiaurės rytuose, Laisvuoju Kašmyru pietvakariuose bei Džamu ir Kašmyru (Indija) pietryčiuose. Administracinis centras – Gilgitas.

Gilgitas-Baltistanas گلگت بلتستان
Valstybė	Pakistanas
Administracinis centras	Gilgitas
Rajonų skaičius	7
Gyventojų (2017)	1 492 924
Plotas	72 496 km²
Tankumas (2017)	21 žm./km²
Vikiteka	Gilgitas-BaltistanasVikiteka

Iki 2009 m. kraštas buvo administruojamas kaip Šiaurinės teritorijos (urd. شمالی علاقہ جات = Shumālī Ilāqe Jāt).

Geografija

Senovinis regiono, kurį apima dabartinis administracinis vienetas, pavadinimas yra Balavaristanas (urd. بلاورستان). Šioje teritorijoje yra aukščiausios Pakistano viršukalnės (K2, Nanga Parbatas ir kt.), čia persipina Pamyro, Himalajų, Hindukušo, Karakorumo kalnai. Gilgite-Balistane driekiasi vieni ilgiausių kalnų ledynų pasaulyje (Biafo, Baltoro, ), yra keletas aukštikalnių ežerų (Šeosaras, Satpara, Rušas, Kačura). Svarbiausios upės – Gilgitas, Hunza. Kalnų papėdėje driekiasi , yra įkurtas nacionalinis parkas.

Istorija

Pagrindiniai straipsniai – Baltistanas, ir .

Gilgitas-Baltistanas sudarytas iš trijų istorinių-geografinių regionų – (kur vyrauja ), (kur vyrauja burušai) ir Baltistano.

Dėl savo geografinės specifikos, jis ilgą laiką buvo atskirtas nuo Pietų Azijos kultūrinės įtakos, ir tik I mūsų eros tūkstantmečio viduryje čia ėmė plisti įtaka iš Tibeto, VII a. regionas buvo įjungtas į Tibeto imperiją. Tai nulėmė tibeto kultūros įsigalėjimą vietos kalniečių tarpe. Imperijai suirus XI a. Baltistano kalnų slėniuose susikūrė smulkios feodalinės kunigaikštystės, kurių svarbiausia buvo su sostine Skardu, valdoma Makponų dinastijos. Jos palaikė kultūrinius ryšius su gretimu Ladaku pietryčiuose.

Nuo XV a. į Baltistaną į vakarų (Irano) ėmė skverbtis Islamo kultūrinė įtaka. Labiausiai paplito izmailizmas. Progresuojant feodaliniam susiskaidymui, susikūrė daug smulkių kunigaikštysčių, kurių valdovai titulavosi mirais. 1846 m. į regioną įsiveržė Džamu karalystės armija iš pietų. Padedant Britų imperijai, Baltistanas buvo įjungtas į sudėtį, kur didžiąja dalimi administruotas kaip .

1947 m. , Džamu ir Kašmyro kontrolė tapo Kašmyro konflikto priežastimi. Galiausiai Indija ir Pakistanas de facto pasidalino karalystę įtakos sferomis, kurias skiria vadinamoji . Oficialus padalinimas de jure nėra įvykęs iki šiol. Po šio padalinimo Baltistanas liko kontroliuojamas Pakistano, ir čia liko egzistuoti senieji Britų administracijos vienetai. Tik 1970 m. jie sujungti į vieną administracinį vienetą – Šiaurines teritorijas. 2009 m. šiam vienetui suteikta didesnė savivalda, ir jis pervardintas dabartiniu vardu.

Gyventojai

Gilgito-Baltistano etninė sudėtis gerokai skiriasi nuo likusio Pakistano – čia daugiausiai gyvena tibetiečiams giminingi baltai, šinai, burušai ir daug kt., taip pat yra kašmyriečių. Nors dabar dauguma krašto gyventojų yra musulmonai (paplitęs izmailizmas), tačiau kultūriškai čia jaučiama Tibeto budizmo ir šamanizmo (bon) įtaka.

Miestuose gyvena 14 % gyventojų. Didesni miestai: Gilgitas, Skardu, , Gorikotas.

Administracinis suskirstymas

Gilgitas-Baltistanas padalintas į 7 rajonus (skliaustuose – administracinis centras):

• Gangčės rajonas (Chaplu)
• Skardu rajonas (Skardu)
• Gilgito rajonas (Gilgitas)
• Diamiro apygarda (Čilasas)
• Gizaro apygarda (Gahkučas)
• Astorės apygarda (Gorikotas)
• Hunzos-Nagaro apygarda (Aliabadas, Sikandarabadas)

• Hunzos slėnis
• Nanga Parbatas
• Deosajaus plynaukštė
• Vietinis gyventojas iš Astoro rajono

Šaltiniai

1. GILGIT-BALTISTAN, citypopulation.de

Pakistano administracinis suskirstymas
Provincijos: Beludžistanas | Chaiber Pachtunchva | Pandžabas | Sindas Teritorijos: Islamabado federacinė teritorija | Federaciškai valdomos genčių žemės | Gilgitas-Baltistanas | Laisvasis Kašmyras