Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, helis – . Susidaro per įvairius branduolinius procesus.

Savybės

Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.

	Helis	Neonas	Argonas	Kriptonas	Ksenonas	Radonas
Atominis skaičius	2	10	18	36	54	86
Atomo masė	4,0026	20,183	39,948	83,80	131,30	222
Išorinų elektronų konfigūracija	1s²	2s²2p⁶	3s²3p⁶	4s²4p⁶	5s²5p⁶	6s²6p⁶
Kiekis ore (%)	4,6×10^-4	1,61×10^-3	0,9325	1,08×10^-4	8×10^-6	6×10^-18
Lydymosi temperatūra (°C)	-272 (2,5 MPa slėgyje)	-248,6	-189,3	-157,1	-111,8	-71
Virimo temperatūra (°C)	-268,9	-245,9	-185,9	-153,2	-108,1	-63
Tankis (kg/m³)	0,179	0,900	1,784	3,745	5,851	9,960

Panaudojimas

Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.

Istorija

Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį – 1868 m. aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.

Vikižodynas