Azərbaycanca  AzərbaycancaБеларуская  БеларускаяDeutsch  DeutschEnglish  EnglishFrançais  FrançaisҚазақ  ҚазақLietuvių  LietuviųРусский  Русскийภาษาไทย  ภาษาไทยTürkçe  TürkçeУкраїнська  Українська
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Jugoslavija serb Југославија kroat Jugoslavija juɡǒslaːʋija slovėn Jugoslavija juɡɔˈslàːʋija maked Југославија juɡɔˈsɫav

Jugoslavija

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Jugoslavija

Jugoslavija (serb. Југославија, kroat. Jugoslavija (juɡǒslaːʋija), slovėn. Jugoslavija (juɡɔˈslàːʋija), maked. Југославија (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – valstybė) – didžiąją XX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje. Valstybė susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m., o jos pirminis pavadinimas buvo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kadangi buvo sujungtos laikinoji (suformuota iš buvusių Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijų) ir Serbijos karalystė. Prie to žymiai prisidėjo pirmininkas Dalmatijos kroatų politikas , savo lobistine veikla pasiekęs Sąjungininkų pritarimą nepriklausomos valstybės įkūrimui. Pirmąkart šis pasiūlymas pateiktas Korfu deklaracija 1917 m. liepos 20 dieną. Taip pirmą kartą istorijoje buvo įkurta pietų slavus vienijanti suvereni valstybė. Iki tol žemės priklausė Osmanų imperijai ir Austrijai-Vengrijai. tapo pirmuoju Jugoslavijos valdytoju. Šalis tarptautinės bendruomenės buvo pripažinta 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių konferencijos Paryžiuje metu. 1929 m. spalio 3 d. oficialus šalies pavadinimas buvo pakeistas į Jugoslavijos karalystės.

Jugoslavija
Југославија
Jugoslavija
↓ 1918–1941
1945–1992
1941–1945:
↓
image image
Vėliava
(1945–1992)
Emblema
(1945–1992)
image
Location of Jugoslavija
Jugoslavija tarpukariu ir Šaltojo karo metais
Sostinė Belgradas
Kalbos serbų-kroatų kalba
makedonų kalba (nuo 1944 m.)
slovėnų kalba (nuo 1944 m.)
Valdymo forma Paveldima monarchija
(1918–1941)
Federacinė respublika
(1945–1992)
Smulkiau
  • Unitarinė konstitucinė monarchija
    (1918–1929, 1931–1939)
  • Unitarinė (1929–1931)
  • konstitucinė monarchija
    (1939–1941)
  • Vyriausybė tremtyje (1941–1945)
  • valdanti Laikinoji (1943–1945)
  • Federacinė Marksistinė-leninistinė (1945–1948)
  • Federacinė (1948–1990)
  • Federacinė parlamentinė konstitucinė respublika (1990–1992)
Istorija
 -  1918 m. gruodžio 1 d.
 -  1941 m. balandžio 6 d.
 -  Jungtinėse Tautose 1945 m. spalio 24 d.
 -  1945 m. lapkričio 29 d.
 -  1992 m. balandžio 27 d.
Interneto TLD
Telefonų kodas +38
Prieš
Po
image Serbijos karalystė
image Juodkalnijos karalystė
image
image Austrija-Vengrija
image Fjumė
Kroatija image
Slovėnija image
Makedonija image
image
Jugoslavijos Federacinė Respublika image
Šiuo metu priklauso: Bosnija ir Hercegovina
Kroatija
Kosovas
Juodkalnija
Šiaurės Makedonija
Serbija
Slovėnija

1941 m. balandžio 6 d. Jugoslavijos karalystę Ašies valstybės. 1943 m. jugoslavų partizanai paskelbė Demokratinę Jugoslavijos Federaciją. 1944 m. ją kaip legitimią vyriausybę pripažino tuomet tremtyje gyvenęs karalius . Vėliau, 1945 m. liepos mėnesį monarchija buvo panaikinta. 1946 m. Jugoslavijoje įsigalėjus komunistams ši buvo pervadinta Jugoslavijos Liaudies Respublika. Iš karą pralaimėjusios Italijos valstybė įgijo Istriją, Rijeką ir Zadarą. Šalies vadovu tapo Jugoslavijos partizanų vadas Josip Broz Tito ir juo išbuvo iki mirties 1980 metais. 1963 m. šalis buvo darkart pervadinta į Jugoslavijos Socialistinę Federacinė Respubliką (JSFR).

Jugoslavijos Socialistinę Federacinę Respubliką sudarė šešios respublikos: , , , , ir Slovėnijos SR. Į Serbijos sudėtį įėjo dvi autonominės socialistinės provincijos, ir , kurios po 1974 m. tapo beveik lygios su kitomis federacijos narėmis. Po ekonominės ir politinės krizės šalyje XX a. devintajame dešimtmetyje ir tautinių judėjimų Jugoslavija į penkias respublikas pagal jų tuometes sienas ir prasidėjo Jugoslavijos karai. Laikotarpiu tarp 1993 ir 2017 m. teisė karinius ir politinius buvusios Jugoslavijos vadovus už karo nusikaltimus, genocidą ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus karų metu.

Po šalies dezintegracijos Juodkalnija ir Serbija sudarė federacinę valstybę, Jugoslavijos Federacinę Respubliką, 2003–2006 m. žinomą Serbijos ir Juodkalnijos vardu. Ši šalis pretendavo būti vienintele Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos , tačiau tai ginčijo buvusios kitos respublikos. Galop Badinterio arbitražo komiteto įtikinta, pripažino, kad nėra vienintelė buvusios Jugoslavijos palikuonė ir 2003 metais oficialiai pakeitė šalies pavadinimą į Serbija ir Juodkalnija. 2006 m. birželį Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę šalis iširo. Dar po dvejų metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir iki šiol turi ribotą tarptautinį pripažinimą.

Šaltiniai

  1. Spencer Tucker. Encyclopedia of World War I: A Political, Social, and Military History. Santa Barbara, California, USA: ABC-CLIO, 2005. Pp. 1189.
  2. „orderofdanilo.org“. Suarchyvuotas originalas 2009 m. gegužės 16 d.
  3. Huntington, Samuel P. (1996). . Simon & Schuster. p. 260. ISBN 978-0-684-84441-1.
  4. „History, bloody history“. BBC News. 1999 m. kovo 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2009 m. sausio 25 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. gruodžio 29 d..
  5. „FR Yugoslavia Investment Profile 2001“ (PDF). EBRD Country Promotion Programme. p. 3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011 m. rugsėjo 28 d.

Nuorodos

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Gegužė, 2025 / 20:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 22, 2025

    Triba

  • Gegužė 22, 2025

    Tranzityvumas

  • Gegužė 22, 2025

    Tryras

  • Gegužė 22, 2025

    Termopilų mūšis

  • Gegužė 22, 2025

    Teritorinė jūra

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje