Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Medijos imperija (hebr. ‏Μῆδοι‏‎, senovės persų: Mādai) – istorinė valstybė ir dinastija, kilusi iš Medijos regiono, valdžiusi didelę dalį Irano VIII–VI a. pr. m. e.

Mādai
Medijos imperija

imperija

←

728 m. pr. m. e. – 549 m. pr. m. e.

→

Medijos imperijos teritorija (apie 600 m. pr. m. e.)

Sostinė

Pasargadai, Ekbatana, Persepolis, Sūzai, Babilonas

Politinė struktūra

imperija

Istorija

- Įkūrimas

728 m. pr. m. e. m.

- Užimta Kyro

549 m. pr. m. e. m.


Senovės Persijos istorija

Elamas,
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Istorija

Medijos valstybės su sostine Ekbatanoje įkūrėju laikomas . Jis suvienijo smulkius kunigaikštukus ir sukūrė valstybę. Pirmųjų Medijos valdovų laikai nėra labai aiškūs. Tuo metu, gali būti, medai buvo susivieniję su giminingais skitais.

Valdant Kiaksarui (624-585), Medija iš pradžių užkariavo karalystę vakaruose – Maną. 612 m. pr. m. e. jie užėmė Urartu, o vėliau sutriuškino Asiriją, įsiveržė į Kapadokiją. Tokiu būdu Medija tapo pirmąja imperija Irano teritorijoje, kuri savo galybės laikotarpiu driekėsi nuo Mažosios Azijos, dabartinio Azerbaidžano iki Afganistano.

553 m. pr. m. e. sukilo viena Medijos imperijos provincija – Persija, kurią valdė Astjago anūkas Kyras. Persai, vadovaujami Kyro, įvykdė perversmą imperijoje ir įkūrė Achemenidų dinastiją, kuri pakeitė Mediją.

Dinastija

Medijos valdovai buvo:

(Dahyu – ka) 727-675 m. pr. m. e.
Fraortas (Fravarti) 674-653 m. pr. m. e.
() 652-625 m. pr. m. e.
Kiaksaras (Uvaxštra) 624-585 m. pr. m. e.
(Rštivêga) 589-549 m. pr. m. e.