Kubanė

Šis straipsnis – apie Rusijos upę. Apie istorinį regioną žiūrėkite Kubanė (regionas)

Kubanė
Kubanė netoli Ust Labinsko
Ilgis	870 km
Baseino plotas	57 900 km²
Vidutinis debitas	425 m³/s
Ištakos	Kaukazo kalnai
Žiotys	Azovo jūra
Šalys	Rusija

Kubanė (rus. Кубань, ady. Псыж, senovėje: lot. Hypanis, Vardanes) – upė pietų Rusijoje; Karačajų Čerkesijoje, Stavropolio krašte, Krasnodaro krašte ir Adygėjoje. Prasideda Kaukazo kalnuose dvejomis ištakomis (Ulukamu ir Učkulanu), pradžią gaunančiomis Ulukamo ledyne, Elbruso kalno šlaite. Pradžioje teka kaip kalnų upė, o už Nevinomysko išsilieja į Kubanės-Paazovės žemumą. Teka istoriniu Kubanės regionu pradžioje į šiaurę, paskiau į vakarus. Įteka į Azovo jūros Temriuko įlanką; sudaro deltą (jos plotas 4300 km²).

Didžiausi intakai: Mažasis Zelenčiukas, Didysis Zelenčiukas, Urupas, Laba, Belaja, Pšišas, Psekupsas, Afipsas (visi kairieji).

Vasarą dėl ledynų tirpsmo ir liūčių patvinsta. Per metus nuneša ~7 mln. tonų nešmenų. Laivuojama nuo Labos upės žiočių. Kubanė patvenkta Krasnodaro tvenkiniu, įrengta hidroelektrinių kaskada. Dalis upės vandens Nevinomysko kanalu nuplukdoma į Jegorlyko upę (Dono baseinas). Deltoje vystoma pramoninė žvejyba (starkiai, kuojos, šamai, sazanai, grundalai, plačiakakčiai, salačiai ir kt.).

Prie Kubanės įsikūrę miestai: Karačiajevskas, Čerkeskas, Nevinomyskas, Armaviras, Kropotkinas, , Krasnodaras, .

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 236