Žiedas

Kitos reikšmės – Žiedas (reikšmės).

Žiedas – daugelio gaubtasėklių arba magnolijūnų augalų dalis, dauginimosi organas, kurio pagrindinė funkcija yra gaminti dauginimuisi skirtas ląsteles. Jie skirti tam, kad apvaisintų ar būtų apvaisinami, dėl to turi vyriškų žiedadulkių ir moteriškų kiaušialąsčių.

Įvairios žiedų formos, spalvos, kvapai reikalingi privilioti vabzdžiams, kurie dažniausiai apdulkina žiedus. Žydėdamas augalas subręsta ir pasiruošia apvaisinimui. Visas jėgas jis skiria būsimiesiems vaisiams ir sėkloms, todėl žydintys ūgliai dažniausiai beveik liaujasi augti.

Žiedo sandara

Žiedo sandara: 1.Žiedkotis, 2.Žiedsostis, 3.Kuokeliai, 4.Piestelė, 5.Vainiklapis, 6. Taurėlapis

Pagrindinės žiedo dalys:

• – neišsišakojęs stiebas arba jo šakelė, ant kurio išauga žiedai, kartais ir lapai.
• – sustorėjusi žiedkočio viršūnėlė. Jis gali būti plokščias (bijūnas), iškilas (vėdrynas, avietė, žemuogė) arba įdubęs (rasakila).
• Kuokelis (vyriškoji dalis) – sudarytas iš kotelio ir dulkinės.
• Piestelė (moteriškoji dalis) – sudaryta iš purkos, liemenėlio ir mezginės:
  • Purka – viršutinioji piestelės dalis ir tikrasis apvaisinimo organas. Ji aptraukta gleivėtu ar lipniu sluoksniu, kad geriau priliptų žiedadulkės
  • Mezginė – apatinė piestelės dalis, kurioje užsimezga ir po apvaisinimo vystosi sėklos bei vaisiai.
• Vainiklapis – dažniausiai spalvotas lapelis. Vainiklapiai sudaro vainikėlį, kuris privilioja vabzdžius, pernešančius žiedadulkes. Kai kuriuose žieduose būna stipriai atsikišęs vainiklapis, vadinamas lūpa (labellum), kurie pasitarnauja vabzdžiams kaip nutūpimo takas (afrikinė anzelija).
• Taurėlapis – apsauginis, paprastai žalias vainiklapių, kuokelių ir vaislapių gaubtas. Taurėlapiai sudaro žiedo taurelę, kuri apsaugo neišsiskleidusį žiedpumpurį.
• Apyžiedis – jį sudaro vainikėlis ir taurelė. Žiedai be apyžiedžio vadinami bevainikiais žiedais (migliniai). Apyžiedis gali būti:
  • paprastas – visi lapeliai vienodos formos ir spalvos
  • sudėtinis – sudarytas iš vainikėlio ir taurelės.

Žiedai pagal pagrindines žiedo dalis skirstomi į du tipus:

• Dvilyčiai žiedai – turi kuokelius ir piesteles.
• Vienalyčiai žiedai:
  • kuokeliniai (vyriškieji) – turi tik kuokelius
  • piesteliniai (moteriškieji) – turi tik piesteles

Pagal vienalyčius žiedus augalai skirstomi į:

• Vienanamiai augalai – jei abiejų tipų vienalyčiai žiedai yra tame pačiame augale (beržas, lazdynas, alksnis).
• Dvinamiai augalai – jei vyriškieji ir moteriškieji žiedai yra skirtinguose individuose (gluosnis, drebulė, tuopa).

Žiedo dalių išsidėstymas

Žiedo dalių išsidėstymas yra schematiškai pavaizduojamas žiedų diagramose arba žiedo sandara užrašoma pagal formulę. Išsidėstymas ant žiedsosčio yra labai svarbus šeimų apibūdinimui:

• Taisyklingas išsidėstymas (magnolijūnai):
  • spirališkas
  • cikliškas (kaktusas)
• Netaisyklingas išsidėstymas (vandens lelija).

• Cikliškas kaktuso žiedas
• Vandens lelijos žiedas
• Pakalnutės žiedynas
• Rudbekijos žiedynas

Žiedų formos

Žiedai gali būti pavieniai arba susitelkę į įvairaus pavidalo žiedynus. Dažniausios pavienių žiedų formos:

Varpelis (Galenis), piltuvas (Streptokarpas), drugelis (Kvapusis pelėžirnis), vamzdis (Eschinantas)

• Varpelio forma
• Piltuvo forma
• Drugelio forma
• Vamzdžio forma

Dažniausiai pasitaikančios žiedynų formos:

Skėtis (klivija), burbuolė (vėzdūnė), varpa (Vriezija), kekė (cimbidis), šluotelė (Juodaininiai), graižas (astriniai).

• Skėtis
• Burbuolė
• Varpa
• Kekė
• Šluotelė
• Graižas

• Žiedpumpuris – generatyvinis pumpuras, iš kurio išsivysto žiediniai ūgliai ir išauga žiedai.

Šaltiniai

1. Žiedas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014