ASEAN

ASEAN Pietryčių Azijos valstybių asociacija Association of South-East Asian Nations
Šūkis	One Vision, One Identity, One Community (liet. Viena vizija, viena tapatybė, viena bendruomenė)
Įkurta	1967 m.
Įkūrėjas	Indonezija  Malaizija  Filipinai  Singapūras  Tailandas
Tipas	tarptautinė organizacija
Būstinė	Džakarta, Indonezija
Koordinatės	6°12′00″p. pl. 106°49′00″r. ilg. / 6.2°p. pl. 106.816667°r. ilg. / -6.2; 106.816667
Narystė	10 valstybių  Brunėjus  Kambodža  Indonezija  Laosas  Malaizija  Mianmaras  Filipinai  Singapūras  Tailandas  Vietnamas
Vadovas	(generalinis sekretorius)
Tinklalapis	www.asean.org

ASEAN (pilnas pavadinimas: angl. Association of South-East Asian Nations, liet. Pietryčių Azijos valstybių asociacija) – Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija, įkurta 1967 m. rugpjūčio 8 d., pasirašius . Tai politinis, ekonominis ir kultūrinis šių šalių susivienijimas, siekiantis glaudesnio valstybių bendradarbiavimo ir turintis viziją iki 2020 metų sukurti regioninę bendriją su laisvu prekių, paslaugų, investicijų ir darbo jėgos judėjimu.

ASEAN vadovauja generalinis sekretorius (nuo 2018 m. – ), organizacijos būstinė įsikūrusi Džakartoje.

Istorija

Priešistorė

ASEAN būstinė Džakartoje.

Prieš įkuriant ASEAN 1967 m., buvo bandymai suvienyti regioną 1961 m. įsteigiant Pietryčių Azijos asociaciją (Association of Southeast Asia, ASA), kuriai priklausė Malajos Federacija, Filipinai ir Tailandas, bei 1963 m. Malajų Federacijai, Filipinams ir Indonezijai susivienijus į MAPHILINDO (pavadinimas susideda iš pirmųjų valstybių pavadinimų raidžių). 1963 m. Malaizijai paskelbus nepriklausomybę ir regione tvyrant nesutarimams (ypač dėl teritorinių nesutarimų tarp Malaizijos ir Indonezijos bei Malaizijos ir Filipinų), buvo matoma būtinybė steigti platesnės aprėpties organizaciją. Ši idėja įgyvendinta 1967 m. įkuriant ASEAN. Tiek ASA, tiek MAPHILINDO tais pačiais metais nutraukė savo veiklą ir ASEAN tapo pagrindine regioną vienijančia organizacija.

Įkūrimas

ASEAN buvo įkurta 1967 m. rugpjūčio 8 d. penkių valstybių: Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, singapūro ir Tailando, kurios Bankoke vykusio susitikimo metu pasirašė organizaciją steigiančią (dar žinomą Bankoko deklaracijos pavadinimu). Deklaracijoje buvo iškelti septyni pagrindiniai tikslai, kurių būtų siekiama tarpvalstybiniu bendradarbiavimu:

• ekonominis, socialinis ir kultūrinis progresas;
• regiono taika ir stabilumas;
• technologijų, mokslo, viešojo administravimo ir kitų sričių vystymas;
• tarpusavio pagalba mokymuose ir tyrimuose;
• gyvenimo lygio kėlimas, gerinant žemės ūkio, pramonės, transporto ir kitas sritis;
• Pietryčių Azijos studijų plėtrą;
• ryšių su kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimas.

Plėtra

Įkuriančios šalys iš pat pradžių pakvietė kitas Pietryčių Azijos valstybes jungtis prie naujos organizacijos, taip iškeldamos siekį apjungti visą regioną. Šio tikslo įgyvendinimas sekėsi sunkiai dėl neramios situacijos regione: Vietnamo karo, Raudonųjų khmerų valdymo Kambodžoje, nestabilumo Laose, besitęsiančio kolonializmo ir kt. Pirmąja nauja nare tapo Brunėjus, prisijungęs 1984 m., beveik iš karto po nepriklausomybės paskelbimo. Likusios keturios šalys narystę įgavo po Šaltojo karo pabaigos: 1995 m. – Vietnamas, 1997 m. – Laosas ir Mianmaras, 1999 m. – Kambodža. ASEAN plėtrai padėjo tai, kad organizacija nekelia aukštų reikalavimų: reikalauja išreikšti sutikimą su ASEAN tikslais ir veiklos principais bei iki tol priimtais susitarimais.

Pasibaigus Šaltojo karo įtampoms, ASEAN pradėjo kelti ambicingesnius tikslus ir tarp bendradarbiavimo sričių įtraukė naujas sritis: nelegalios migracijos kontrolės, kovos su terorizmu, aplinkosaugos, ir kitus klausimus. 1992 m. buvo inicijuota ASEAN laisvosios prekybos zona (AFTA), o 2003 m. – ASEAN ekonominė bendrija (AEC). ASEAN taip pat pasirašė laisvosios prekybos sutartis su organizacijai nepriklausančiomis valstybėmis.

Nuo 1993 m. ASEAN aktyviai įsitraukusi į platesnio regioninio bendradarbiavimo plėtojimą: nuo 1994 m. veikia , kuriame be ASEAN narių dalyvauja dar 17 kitų valstybių; 1997 m. inicijuota grupė, kur „plius trys“ reiškia Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją; nuo 2005 m. pradėti Rytų Azijos viršūnių susitikimo susitikimai.

Narės

ASEAN Plus Three susitikimas.

ASEAN priklauso 10 Pietryčių Azijos valstybių:

•  Filipinai (1967 m.),
•  Indonezija (1967 m.),
•  Malaizija (1967 m.),
•  Singapūras (1967 m.),
•  Tailandas (1967 m.),
•  Brunėjus (1984 m.),
•  Vietnamas (1995 m.),
•  Laosas (1997 m.),
•  Mianmaras (1997 m.),
•  Kambodža (1999 m.)

2006 m. norą tapti organizacijos nariu oficialiai išreiškė Rytų Timoras.

Struktūra

ASEAN vėliava iškelta Tailando ambasados Helsinkyje.

ASEAN veiklą koordinuoja , kuris buvo įsteigtas 1981 m. Džakartoje. Jam vadovauja vis iš kitos valstybės narės renkamas , kurio kadencija trunka 5 metus. Iki 2018 m. ASEAN šias pareigas užėmė 14 skirtingų asmenų:

• 1976–1978: iš Indonezijos
• 1978: iš Indonezijos
• 1978–1980: iš Malaizijos
• 1980–1982: iš Filipinų
• 1982–1984: iš Singapūro
• 1984–1986: iš Tailando
• 1986–1989: iš Brunėjaus
• 1989-1993: iš Indonezijos
• 1993–1997: iš Malaizijos
• 1998–2002: iš Filipinų
• 2003–2007: iš Singapūro
• 2008–2012: iš Tailando
• 2013–2017: iš Vietnamo
• Nuo 2018: iš Brunėjaus

Pagrindinis valdomasis organas yra ASEAN viršūnių susirinkimas, vykstantis vis kitoje valstybėje narėje. Susirinkimai ilga laiką buvo nereguliarūs, bet pastaruoju metu vyksta dukart per metus. Be jų kasmet vyksta dešimtys žemesnio lygio susitikimų, kuriuose aptariamos specifinės bendradarbiavimo sritys.

Iki 2018 m. įvyko 33 ASEAN viršūnių susirinkimai:

• 1. 1976 m. vasario 23-24 d. Balyje
  2. 1977 m. rugpjūčio 4-5 d. Kvala Lumpūre
  3. 1987 m. gruodžio 14-15 d. Maniloje
  4. 1992 m. sausio 27-29 d. Singapūre
  5. 1995 m. gruodžio 14-15 d. Bankoke
  6. 1998 m. gruodžio 15-16 d. Hanojuje
  7. 2001 m. lapkričio 5-6 d. Bandar Seri Begavane
  8. 2002 m. lapkričio 4-5 d. Pnompenyje
  9. 2003 m. spalio 7-8 d. Balyje
  10. 2004 m. lapkričio 29-30 d. Vientianyje
  11. 2005 m. gruodžio 12-14 d. Kvala Lumpūre
  12. 2007 m. sausio 9-15 d. Cebu
  13. 2007 m. lapkričio 18-22 d. Singapūre
  14. 2009 m. vasario 26 d. – kovo 1 d.
  15. 2009 m. spalio 23-25 Čaame
  16. 2010 m. balandžio 8-9 d. Hanojuje
  17. 2010 m. spalio 28-30 d. Hanojuje
  18. 2011 m. gegužės 7-8 d. Džakartoje
  19. 2011 m. lapkričio 14-19 d. Balyje
  20. 2012 m. balandžio 3-4 d. Pnompenyje
  21. 2012 m. lapkričio 18 d. Pnompenyje
  22. 2013 m. balandžio 24-25 d. Bandar Seri Begavane
  23. 2013 m. spalio 9-10 d. Bandar Seri Begavane
  24. 2014 m. gegužės 10-11 d. Neipide
  25. 2014 m. lapkričio 11-13 d. Neipide
  26. 2015 m. balandžio 26-28 d. Kvala Lumpūre
  27. 2015 m. lapkričio 18-22 d. Kvala Lumpūre
  28. 2016 m. rugsėjo 6-8 d. Vientianyje
  29. 2016 m. rugsėjo 6-8 d. Vientianyje (du susirinkimai tomis pačiomis dienomis)
  30. 2017 m. balandžio 26-29 d. Maniloje
  31. 2017 m. lapkričio 13-14 d. Maniloje
  32. 2018 m. balandžio 27-28 d. Singapūre
  33. 2018 m. lapkričio 13-15 d. Singapūre

Veikla

ASEAN yra plačios aprėpties organizacija, koordinuojanti bendradarbiavimą pradedant bei ekonomikos plėtra ir baigiant aplinkos apsauga ir kultūriniais mainais. Pagrindiniai organizacijos susitarimai:

• (2007 m.)
• ASEAN susitarimas dėl tarpvalstybinio užterštumo smogu (2002 m.)
• (1995 m.)
• (1976 m.)

Glaudesniam ASEAN šalių bendradarbiavimui neretai trukdo skirtinga valstybių ekonominė, socialinė, kultūrinė padėtis, o taip pat istorinės patirtys ir dėl jų išlikusios įtampos, ginčytinos teritorijos. Pavyzdžiui, ekonominė atskirtis tarp turtingiausios ir skurdžiausios ASEAN valstybės (Singapūro ir Kambodžos) viršija 50 kartų; politinės santvarkos spektras yra nuo demokratijos (Indonezija, Filipinai) iki vienpartinės diktatūros (); vyraujanti religija Malaizijoje ir Indonezijoje yra islamas, Mianmare – budizmas, Filipinuose – krikščionybė; ir kita.

Nuorodos

• ASEAN.org Oficiali svetainė

Šaltiniai

1. Kee Beom Kim, Fan Zhai, Phu Huynh. Regional Trade Agreements, Epmplyment, and Inclusiveness. Iš ASEAN Economic Community: A Model for Asia-wide Regional Integration?. Springer, 2016, p. 174
2. ASEAN’s ambitions risk outstripping its capacity. Barry Desker, 2015-08-27, East Asia Forum
3. David Levinson, Karen Christense. Encyclopedia of Modern Asia (Volume 1). Berkshire Publishing Group, 2002, p. 173
4. Rodolfo von Severino. ASEAN. Institute of Southeast Asian Studies, 2008, p. 2
5. Rodolfo von Severino. ASEAN. Institute of Southeast Asian Studies, 2008, p. 1-2
6. Rodolfo von Severino. ASEAN. Institute of Southeast Asian Studies, 2008, p. 8
7. Helmut K. Anheier, Mark Juergensmeyer. Encyclopedia of global studies. Sage, 2012, p. 94
8. ASEAN Summits, asean.org
9. The fiction of a unified, harmonised Asean. David Pilling, 2015-12-09, The Financial Times