Algirdas

Šis straipsnis apie Lietuvos didįjį kunigaikštį. Apie vardą skaitykite straipsnyje Algirdas (vardas).

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Algirdas
Lietuvos didysis kunigaikštis
Imaginacinis portretas Aleksandro Gvanjinio „Europos Sarmatijos aprašyme“, 1578 m.
Gediminaičiai
Gimė	1296 m. vasario 11 d.
Mirė	1377 m. gegužės 24 d. (81 metai)
Tėvas	Gediminas
Motina	(?)
Sutuoktinis (-ė)	Marija Vitebskietė, Julijona Tverietė
Vaikai	Marijos Andrius Polockietis Dmitrijus Vladimiras Julijonos Jogaila Skirgaila Švitrigaila Aleksandra
Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė	1345 m. – 1377 m. (~32 metai)
Pirmtakas	Jaunutis
Įpėdinis	Jogaila
Vitebsko kunigaikštis
Valdė	1320 m. – 1377 m. (~57 metai)
Pirmtakas
Įpėdinis	Julijona Tverietė
Zaslavlio kunigaikštis Valdė 1320 m. – 1345 m. (~25 metai) Pirmtakas Nežinomas Įpėdinis Jaunutis
Vikiteka	Algirdas

Algirdas (1296 m. vasario 11 d. – 1377 m. gegužės 24 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318–1345 m.). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila.

Prieš tapdamas didžiuoju kunigaikščiu, Algirdas valdė Vitebsko kunigaikštystę (nuo 1318 m.). 1345 m., padedamas brolio Kęstučio, atėmė valdžią iš kito savo brolio – Jaunučio. Kęstutis, tada tapęs LDK , rūpinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiais su kryžiuočiais ir Lenkija (Algirdo valdymo laikotarpiu etninė Lietuva išgyveno ~100 kryžiuočių žygių ir surengė ~40 atsakomųjų žygių į Vokiečių ordino valdas), o pats Algirdas veikė daugiausia rytuose, plėsdamas bei stiprindamas LDK valdžią rusėnų žemėse.

Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas buvo vienas gabiausių pagoniškosios Lietuvos valstybininkų. Lietuvos gynyboje pasižymėjo brolis Kęstutis, o Algirdas buvo Lietuvos plėtros grindėjas. Jis nuosekliai vykdė plėtros politiką, padvigubindamas LDK valstybės plotus ir suteikdamas Lietuvai reikalingų karių bei resursų kovoti prieš Vokiečių ordino agresiją, kurią talkino Vakarų Europos riteriai.

Algirdo asmenybė

Algirdas buvo santūrus mąstytojas ir valstybininkas. Jis pasižymėjo įžvalgumu politikoje, mokėjo išnaudoti aplinkybes. Priešingai nei Kęstutis, kuris iš anksto pranešdavo priešams savo veiksmus, Algirdas paslaptyje išlaikydavo savo politinius ir karinius užmojus. Nei patys žygio dalyviai ir kariškiai nežinojo, kur žygiuosią, nei artimieji, nei svetimi pirkliai nežinojo Algirdo tikslų. Supratimu pasirinko rimtus patarėjus ir apsukrumu užvaldė daug žemių, miestų, kunigaikštijų, sutvirtino savo valstybę. Dėl to Rusios metraščiuose Algirdui dažnai priskiriami epitetai „eretikas“ (злoверный), „bedievis“ (безбoжный), „melagis“ (лъсмивый), tačiau kartu apibūdinamas kaip išmintingas valdovas, mokėjęs daug kalbų, savo užkariavimais ir valdžia viršijęs savo tėvą Gediminą.

Tiek kare, tiek diplomatijoje jis buvo įžvalgus, apdairus. Algirdas vengė puikybių ir neužsiminėjo pasilinksminimais, žaidimais, buvo griežtas blaivininkas – negėrė vyno, alaus, midaus ar kitokių svaiginančių gėrimų, tenkinosi vien vandeniu. Kai Algirdas nežygiuodavo su kariuomene, vasaras praleisdavo Medininkų ar Maišiagalos pilyse, miškingoje srityje, kur mėgdavo medžioti.

Biografija

Algirdas buvo vienas iš septynių Gedimino sūnų. Prieš mirtį 1341 m. Gediminas padalijo savo valdas, sostinę Vilnių palikdamas valdyti jauniausiam sūnui Jaunučiui. Padedamas brolio Kęstučio, Algirdas išstūmė nekompetentingą Jaunutį ir 1345 m. pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu. Kitus trisdešimt dvejus metus jis skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vystymui ir plėtrai. Livonijos kronikose Algirdas buvo tituluojamas Lietuvos karaliumi (lot. rex Letwinorum).

Valstybės plėtra

LDK dydis Gedimino ir Algirdo mirties metais

Metai	km²	Gyventojų skaičius	Lietuvių skaičius	Lietuvių %
1341 m.	350 000	700 000	370 000	53
1377 m.	700 000	1 400 000	420 000	30

Dmitrijus Donietis siunčia laiškus kviesdamasis pagalbos prieš Algirdą. (rusų XVI a. miniatiūra)

Dar valdant Gediminui, o vėliau Jaunučiui, 1341 m. Algirdo pagalbos prašė Smolensko kunigaikštis Ivanas. 1342 m. Algirdas padėjo su Livonijos ordinu kovojančiam Pskovui. Tapęs LDK valdovu, rytuose Algirdas tęsė Gedimino politiką: užkariavimais ar vaikų vedybomis prijungė prie LDK Smolenską (~1346 m.), Brianską-Černigovą (~1357 m.), (~1357 m.), Kijevą (1363 m., po pergalingo lietuvių mūšio su totoriais prie Mėlynųjų Vandenų) – Perejaslavlį (~1363 m.), Podolę (~1363 m.; galimas daiktas, kad 1363 m. LDK neilgam užvaldė ir Juodosios jūros pakrantę tarp Dniepro ir Dniestro žiočių) ir daugelį kitų rusėnų (dabartinių gudų bei ukrainiečių) žemių. Be to, Algirdo valdymo metais Lietuva galutinai įsitvirtino iš Lenkijos atsiimtoje Voluinėje, o Pskovo (1342 m. jo kunigaikščiu tapo Algirdo sūnus Andrius) ir Naugardo pirklių respublikos tapo Lietuvai vasališkai pavaldžiomis valstybėmis.

Algirdo pirmoji žmona Marija Vitebskietė, prieš 1758 m.

Tikėtina, kad žymus teritorinis LDK išsiplėtimas stimuliavo dar didesnius Algirdo ir jo brolių ekspansinius siekius. 1358 m. Algirdo ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV atstovų derybose dėl katalikiško Lietuvos krikšto Lietuva reikalavo ne tik kryžiuočių užgrobtų baltų žemių iki Priegliaus–Alnos ir Dauguvos–Aiviekstės linijų, bet ir „visos Rusios“ užkariavimo teisės (dalies istorikų manymu, Kęstučio ar kažkurio kito Gediminaičio tų derybų metu ištarta frazė „visa Rusia turi priklausyti Lietuvai“ reiškia tik tai, kad 1358 m. Algirdo šeima nebuvo linkusi dalytis su Ordinu lietuvių kartu su jų potencialiais sąjungininkais kryžiuočiais totorių pasienyje užkariausimų žemių).

Minėti Algirdo užkariavimai rytuose kartu buvo ir lietuvių gynybinio karo su kryžiuočiais dalis. Mat būtent Algirdo laikais prie LDK prijungtų rusėnų kunigaikštysčių karines pajėgas imta sistemingai naudoti kovojant su Vokiečių ordinu ir jam talkinusiais kryžininkais.

Literatūroje kartais teigiama, kad Algirdo užkariavimai rytuose bei pietuose esą užkirtę kelią galimai Aukso ordos ekspansijai į vakarus, tačiau tokio Algirdo valdymo vertinimo šalininkai neatsižvelgia į tai, kad nuo 1357 iki maždaug 1379 m. Aukso orda buvo nuolat apimta vidinės suirutės ir jokios realios grėsmės Vakarams negalėjo kelti.

Žygiai į Maskvą

Teatro programos „Algirdas, didysis Lietuvos kunigaikštis“ puslapis lotynų kalba. Pjesė buvo atlikta Vilniuje 1687 m.

Remdamas savo svainį (žmonos Julijonos brolį) Tverės kunigaikštį Michailą Algirdas surengė 1368, 1370 ir 1372 m. baudžiamuosius žygius prieš sparčiai stiprėjančią Tverės konkurentę – Maskvos didžiąją kunigaikštystę. 1368 m. LDK kariuomenė 3 dienas laikė apsiautusi Maskvos kremlių, tačiau jo pulti nebandė; 1370 m. lietuvių kariai prie kremliaus sienų išstovėjo jau 8 dienas, tačiau ir vėl nepuolė šios tvirtovės, o 1372 m. lietuvių ir maskvėnų kariuomenės tik pastovėjo viena priešais kitą ir taikiai išsiskyrė (tada sudaryta Algirdas pasižadėjo daugiau nebesikišti į Maskvos ir Tverės santykius).

Paskutiniaisiais valdymo metais Algirdas daugiau dėmesio skyrė Voluinės, Podolės, Palenkės ir etninių lietuvių žemių gynimui nuo kryžiuočių bei lenkų agresijos.

Mirtis

Mirusio Algirdo palaikai buvo sudeginti pagal pagonių papročius, tikriausiai dabartinės Jauniūnų seniūnijos teritorijoje. Pasak Jano Dlugošo, „Algirdas buvo sudegintas kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta , apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu“. Vartbergė rašo, kad Algirdo kūnas senovės lietuvių papročiu iškilmingai sudegintas su 18 arklių ir daugybe kitų daiktų.

Žmonos ir vaikai

Nuo 1317 m. Algirdo žmona buvo Marija Vitebskietė. Jai mirus 1346 m., Algirdo antrąja žmona 1350 m. tapo Julijona iš Tverės kunigaikštystės. Po Algirdo mirties Julijona tapo vienuole.

Šeima

Gediminas (1275–1341) Marija (1300–1348) Algirdas (1296–1377) Julijona (1325–1392) Kęstutis (1297–1382) Andrius (1325–1399) Dmitrijus (1327–1399) Konstantinas (1330–1390) Vladimiras Teodoras (mirė 1399) Teodora Agripina (mirė 1393) monarchai kunigaikščiai kunigaikščiai didikai Olelkaičiai kunigaikščiai Kobrinskiai Vilgeidė (mirė 1422) Elena (mirė 1438) Jadvyga (mirė 1407) Jogaila (1352–1434) Kena (mirė 1368) Kaributas (mirė 1404) Karigaila (mirė 1390) Lengvenis (1355–1431) Marija Skirgaila (1354–1397) Švitrigaila (1370–1452) Vygantas (mirė 1392) Aleksandra (1370–1434) monarchai Jogailaičiai kunigaikščiai

Įamžinimas

• Medalio fragmentas, 2009 m. (skulptorius J. Kalinauskas, dailininkė )
• Proginė 50 litų moneta su Algirdo atvaizdu, 1998 m.

Nuorodos

• Baranovskaja, Irena (2012). „Algirdas“. www.vilnijosvartai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
• Budreckis, Algirdas M. (2021). Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018330.
• Gudavičius, Edvardas; Matulevičius, Algirdas. „Algirdas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2025-02-27.

Išnašos

1. Budreckis (2021), p. 9.
2. Šliūpas, Jonas (1903). Lietuvių tauta senovėje ir šiądien. Plymouth, Pensilvanija. pp. 176–177.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
3. Antonovičius, B. Vladimiras (1878). Esė apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją iki XV a. vidurio (rusų). Kijevas. p. 95.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
4. Antonovičius, B. Vladimiras (1885). Vakarų ir pietvakarių Rusijos istorijos monografija (rusų). Kijevas. pp. 83–84.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
5. Kačerauskas, Jonas (2013). Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis (PDF). Vilnius: Diemedžio leidykla. p. 15. ISBN 9789986231776.
6. Budreckis (2021), pp. 58–60.
7. Ūsienė, Auksė. Lietuvos karaliai arba Lietuvos valstybės statusas XIII–XIV a. (PDF). Lietuvos Respublikos Lietuvos krašto apsaugos ministerija. p. 7. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.
8. Baranauskas, Tomas. „Medieval Lithuania – Sources 1283–1386“. viduramziu.istorija.net (anglų ir lotynų). Suarchyvuotas originalas 2022-04-08. Nuoroda tikrinta 7 March 2022.
9. Budreckis, Algirdas (2021). „Algirdo imperija“ (PDF). Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018330.

Literatūra

• Budreckis, Algirdas M. (2021) [1981]. „Algirdo imperija“. In Tomas Baranauskas (red.). Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir darbai. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. ISBN 9785420018330.
• Šapoka, Adolfas (2017) [1936]. Lietuvos istorija. Obuolys. pp. 82–97. ISBN 9786094841019.

Vikižodynas (vardas)

Laisvajame žodyne yra terminas Algirdas

Algirdas Gediminaičių šeima Gimė: 1297? Mirė: 1377
Karališkieji titulai
Prieš tai: ?	Zaslavlio kunigaikštis 1320-1345	Po to: Jaunutis
Prieš tai:	Vitebsko kunigaikštis 1320-1377	Po to: Julijona
Prieš tai: Jaunutis	Lietuvos didysis kunigaikštis 1345-1377	Po to: Jogaila