Amamių kalba

Amamių kalbos
Kalbama	Amami salos, Japonija
Kilmė	Japonų kalbos  Riūkiū       Amamių kalbos
Rašto sistemos	hiragana arba katakana

Amamių kalbos arba Amamio kalbos – Amami salose (Kagošimos prefektūroje, Japonijoje) vartojama tarmių grupė. Visos tarmės priklauso Riukiu kalbų pogrupiui.

Klasifikacija

Amamių kalbas sudaro 5 kalbų ir tarmių grupė. Beveik visos jų turi atskirą ISO 639-3 kodą:

• • Šiaurės amamių
  • Pietų amamių
• Kikajo
• Tokunošimos
• Okinoerabu
• Jorono

Okinoerabu ir jorono tarmės kartais grupuojamos kaip kunigamių kalbos tarmių grupė. Amami kalbos UNESCO Nykstančių kalbų atlase įtrauktos į kalbų kategoriją, kurių būklė kelią susirūpinimą. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vietoje amamių kalbų ėmė plisti saldžios bulvės normine kalba (jap. 唐芋普通語) vadinamas sociolektas, kai į japonų kalbą įterpiami pavieniai amamiški žodžiai.

Šiek tiek dedama pastangų amamių kalbas populiarinti ir gaivinti – per radiją transliuojant mankštas amamių kalba, organizuojant salų kalbų dieną kartą metuose ir panašiomis iniciatyvomis. Nepaisant nedidelio šnekančiųjų skaičiaus ir mažesnio paplitimo internete ar literatūroje, lyginant su okinavų, mijakų ar jonagunių kalbomis, tarp šnekančiųjų amamių kalbomis pastebima mažesnė ir vietinių kalbų išstūmimas iš privataus gyvenimo sričių vyksta lėčiau.

1995 m. Mijara Šinšio yra išleidęs amamių kalbos gramatiką.

Pavyzdžiai

Žemiau pateikti pavyzdžiai, iliustruojantys amamių tarmių grupės įvairovę.

Skirtingų tarmių ir patarmių skirtumų pavyzdžiai

Tarmės/kalbos grupė	Patarmė	„Ačiū“	„Laba diena“	„Labas vakaras“
Kikajo	Kikajo tarmė	うふくんでーる	Keli skirtingi būdai	Keli skirtingi būdai
		ありがたさまありょん (arigatasamaarion)	Nėra duomenų	Nėra duomenų
		ありがっさまありょん (arigassamaarion)	うがみんしょら (ugaminšiora)	よーね　や　うがみんしょら (joone ja ugaminšiora)
		ありぎゃっさま (arigiassama)	おがみんしょーら (ogaminšioora)	よーね　おがみん　しょーら (joone ogamin šioora)
		ありがてさまあ (arigatesamaa)	ひんまんきゃや (hinmankiaja)	よーねんきゃや (joonenkiaja)
		ありげてぃさま (arigetisama)	うがみんしょーら (ugaminšioora)	よーねんや　うがみんしょーら (joonenja ugaminšioora)
Tokunošimos		おぼらだりん (obaradarin)	きゅー　うがめーら (kiū ugameera)	よーね　うがめーら (joone ugameera)
Tokunošimos	Tokunošimo	うぼらだれん (ubaradaren)	きゅうや　うがめら (kiūja ugamera)	ゆさいや (jusaija)
Tokunošimos		うぼーらーだに (ubaaraadani)	きゅー　うがめぇーら (kiū ugameera)	よーねぃー　うがめぇーら (jony ugameera)
Okinoerabu		みへでぃろ (mihediro)	うがみゃぶら (ugamiabura)	Keli skirtingi būdai
Okinoerabu		みへでぃろどー (mihedirodoo)	うがみゃぶら (ugamiabura)	うがまー (ugamaa)
Jorono tarmė	Jorono	とーとぅがなし (tootuganaši)	ふがみゃーびらん (fugamiaabiran)	ふがみゃーびらん (ugamiaabiran)

Šaltiniai

1. „Did you know Amami-North Okinawan is endangered?“. Endangered Languages (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-10-23.^{[neveikianti nuoroda]}
2. „ISO 639 Code Tables | ISO 639-3“. iso639-3.sil.org. Nuoroda tikrinta 2020-10-23.
3. Michinori Shimoji; Patrick Heinrich; Shinsho Miyar (2015). Handbook of the Ryukyuan Languages History, Structure and Use. De Gruyter Mouton. p. 375.
4. Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
5. Macumoto Hiratake ir Tabata Čiaki (2012 m.)「【フォーラム】奄美語の現況から」日本言語学会『言語研究』142:143-154
6. Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
7. https://www.yuijima.com/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E7%B4%B9%E4%BB%8B/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E5%9C%B0%E5%8C%BA%E6%96%B9%E8%A8%80/