Amerikos Samoa

Amerikos Samoa angl. American Samoa sam. Sāmoa Amelika
Vėliava
Amerikos Samoa žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų, samoa
Sostinė	Pago Pago
Didžiausias miestas	Pago Pago
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Gubernatorius	Joe Biden Togiola Tulafono
Plotas  • Iš viso  • % vandens	199 km^2 (212) 0 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	55 653 (210) 329 žm./km^2 (17)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	- - mlrd. $ (-) - $ (-)
Valiuta	JAV doleris
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC-11 -
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	- -
Interneto kodas	.as
Telefono kodas	+1684

Amerikos Samoa (angl. American Samoa, sam. Sāmoa Amelika) – salų grupė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje į rytus nuo didesnės Samoa valstybės. Amerikos Samoa administruojama JAV.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Samoa istorija.

Pirmieji žmonės salose apsigyveno vėliausiai 1000 pr. m. e., o europiečių keliautojai jas pasiekė XVIII amžiuje. Pirmasis vakarietis, pasiekęs Samoa, buvo olandas , čia lankęsis 1722 m. Vėliau (1768 m.) pro salyną keliavo prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis. Ženklesni ryšiai su vietos gyventojais užmegzti XIX a., kuomet čia pradėjo veikti krikščioniškos misijos. Samojiečiai nuožmiai priešinosi kolonizacijai ir susikūrė „laukinių“ įvaizdį. XIX a. pab. Pago Pago krantinė tapo svarbia laivų krovos, atsargų papildymo baze. 1899 m. vokiečių karo laivas užėmė vieną Samoa kaimą ir apgadino JAV nuosavybę. Dėl to kilo karinis konfliktas, bet praūžęs taifūnas sunaikino abiejų šalių laivus.

Po šio konflikto JAV ir Vokietija pasidalino salyną į dvi dalis: Vokietijos Samoa vakaruose ir Amerikos Samoa rytuose. Amerikiečiams užėmus savo dalį, Pago Pago krantinė išplėsta į karinio laivyno bazę. 1900–1923 m. visų salų vadai buvo priversti pripažinti paklusnumą JAV valdžiai. 1918 m. gripo pandemijos metu Amerikos Samoa paskelbta karantino zona, todėl čia nebūta mirčių nuo gripo (tuo tarpu Vakarų Samoa gripu užsikrėtė 90 % gyventojų).

1925 m. amerikiečiai aneksavo Sveino salą ir prijungė ją prie Amerikos Samoa (į salą pretenzijas reiškė britai). II pasaulinio karo metais Pago Pago buvo svarbi amerikiečių karinė bazė, į karą buvo įtraukti visi Amerikos Samoa vyrai, salose laikėsi gausus JAV karių personalas. Nuo to laiko samojiečiai patiria didelę JAV kultūrinę įtaką, o karinė bazė Tutuiloje nulėmė tai, kad didelė dalis samojiečių užsirašo į JAV kariuomenę.

Seniau dar vadinta Rytų Samoa.

Geografija

Amerikos Samoa yra vidurio Polinezijoje, Samoa salyno rytinėje dalyje. Kartu su Džarvio atolu tai vienintelė JAV valda Pietų pusrutulyje. Pagrindinė sala – vulkaninės kilmės Tutuila. Taip pat yra kelios nedidelės vulkaninės salelės: Aunuu, Ofu ir Olosega, Tau. Be to, valdai priklauso atolas bei . Visos salos, išskyrus Motu O Manu, gyvenamos.

Salų paviršius kalnuotas, miškingas. Aukščiausia vieta – Latos kalnas (963 m, Tau s.). Greta Amerikos Samoa salų aptiktas povandeninis vulkaninis kalnas. Dalis Tutuilos salos, Ofu bei Tau salos sudaro Amerikos Samoa nacionalinį parką.

Ofu salos kraštovaizdis

Oro temperatūra ištisus metus laikosi ~28 °C. Drėgnasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Dažni tropiniai ciklonai.

Gyventojai

Didžioji gyventojų dauguma (89 %) – samojiečiai. Taip pat yra išeivių iš kitų Polinezijos salų (daugiausia Tongos), baltųjų (pagr. amerikiečių). 95 % gyventojų susitelkę Tutuilos saloje.

98 % Amerikos Samoa gyventojų yra krikščionys (dauguma priklauso kongregacinėms bažnyčioms, ypač Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai, yra protestantų, katalikų).

Dauguma gyventojų yra dvikalbiai: 91 % Amerikos Samoa gyventojų kalba samojietiškai, 80 % – angliškai. Taip pat vartojamos (tarp diasporų) tongiečių, japonų kalbos.

XX a. prasidėjo kultūrinė perskyra tarp Vakarų Samoa ir Amerikos Samoa gyvenančių samojiečių: pirmuosius labiau veikia britiška (australietiška, zelandiška) kultūra, antruosius – amerikietiška. Dalis samojiečių emigravę į JAV (visų pirma į Havajus, taip pat Oregoną, Kaliforniją ir kt.).

Ekonomika

Verčiamasi daugiausia turizmu, žvejyba ir žuvies perdirbimu, vaisių, kokospalmių auginimu. Žuvies (tuno) konservai, kopra išvežami į JAV.

Amerikos Samoa 2008 m. buvo 241 km plentų. Laivų krantinės yra Pago Pago, Aunuu, Auasyje, Faleasao ir Ofu. Prekybinio laivyno neturi. Geležinkelių nėra. Salose yra 3 oro uostai: Pago Pago tarptautinis, Fitiutos, Ofu.

Kultūra

Amerikos Samoa kultūriškai artima Samoa valstybei, tačiau čia didelė JAV kultūros įtaka.

Populiariausios sporto šakos – amerikietiškas futbolas, regbis, boksas, sumo, beisbolas, kriketas. Amerikos Samoa vyrų futbolo rinktinė yra viena silpniausių pasaulyje. Amerikos Samoa olimpinėse žaidynėse medalių nėra iškovojusi.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 99

Vikiteka: Amerikos Samoa – vaizdinė ir garsinė medžiaga