Atomizmas sen gr ἄτομον neskaidomas nedalomas filosofinė gamtos objektų diskrečios sandaros teorija teigianti jog visi m

Atomizmas (sen. gr. ἄτομον – 'neskaidomas, nedalomas') – filosofinė gamtos objektų diskrečios sandaros teorija, teigianti, jog visi materialūs objektai susideda iš mažų neskaidomų dalelių (atomų).

Atomizmas atsirado tiek senovės graikų, tiek senovės Indijos filosofinėse tradicijose. Įprastai atomizmo pradininku laikomas Leukipas. Jis ir kiti senovės graikų atomistai teigė, kad gamta sudaryta iš dviejų dedamųjų: atomo ir tuštumos. Tuo tarpu įvairias pasaulio makroskopines substancijas sukuria skirtingų formų, išsidėstymų ir padėčių sankaupos.

Indijos budistai, (apie VI–VI a.) ir kiti, sukūrė savitas atomizmo teorijas, pavyzdžiui, įtraukiant momentinius atomus, kurie blykstėli ir išnyksta.

Šaltiniai

atomizmas(parengė Kęstutis Masiulis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-17).
Aristotelis, Metafizika I, 4, 985^b 10–15.
Berryman, Sylvia, „Ancient Atomism“, The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Fall 2008 Edition), Edward N. Zalta (ed.), online

[1] tomizmas(parengė Kęstutis Masiulis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-17).

[2] Aristotelis, Metafizika I, 4, 985^b 10–15.

[SEP-3] Berryman, Sylvia, „Ancient Atomism“, The Stanford Encyclopedia of Philosophy (Fall 2008 Edition), Edward N. Zalta (ed.), online