Baltoji jūra

Baltoji jūra
Baltoji jūra iš palydovo. Pirma nuotrauka daryta 2001 m. gegužę, o antra daryta 2000 m. balandį
Baltosios jūros žemėlapis
Vandenyno baseinas	Atlanto vandenyno
Plotas	90 800 km²
Tipas	uždara
Vidutinis gylis	60 m
Didžiausias gylis	350 m
Druskingumas	24–34,5 ‰
Įteka	Šiaurinė Dvina, Mezenė, Onega, Varzuga, Umba, Ponojus

Baltoji jūra (rus. Белое море) – beveik iš visų pusių sausumos apsuptas vandens telkinys (apribotas Kolos ir Kanino pusiasalių) su vidutiniu 60 m gyliu (didžiausias gylis 350 m). Jos plotas 90 000 km². Jos dugnas, kurį sudaro šelfas, suskaidytas įvairių įdubų ir gūbrių. Siauras jungia Baltąją jūrą su Barenco jūra, o kanalai ir Onegos ežeras – su Baltijos jūra pietvakariuose. Šiaurės vakariniai krantai statūs, uolingi, pietrytiniai – lėkšti ir žemi. Vidurinė vandens temperatūra vasarą yra nuo 6 iki 15 °C, žiemą – žemiau 1 °C. Vandens druskingumas – nuo 24 iki 34,5 ‰. Potvynio ir atoslūgio ciklas trunka pusę paros, potvynio aukštis siekia iki 10 m (Mezenės įlankoje). Įteka Šiaurinė Dvina, Mezenė, Onega, Varzuga, Umba, Ponojus ir kt.

Jūra gali būti laivuojama ištisus metus, tačiau žiemą tik su ledlaužiais. Ji yra pagrindiniame kelyje, kuris jungia ekonomiškai aktyvias šiaurės vakarų Rusijos dalis su likusiu pasauliu.

Kandalakšos įlankos vaizdas

Įlankos

• Kandalakšos įlanka
• Onegos įlanka
• Dvinos įlanka
• Mezenės įlanka

Salos

• Solovkų salos, Onegos įlankoje
• Kijaus sala, Onegos įlankoje
• , Mezenės įlankoje

Ekonomika

Pagrindinis Baltosios jūros uostas yra Archangelskas, nors uostas užšąlantis, bet veikia visus metus, nes žiemą uostą pasiekia ledlaužiai. Kiti uostai: Onega, Belomorskas, Kemė, Kandalakša. Baltoji jūra Baltosios–Baltijos jūrų kanalu sujungta su Baltijos jūros baseinu.

Pramoninė žvejyba (silkės, sykai, menkės), gaudomi ruoniai.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 56

Vikiteka: – vaizdinė ir garsinė medžiaga