Biržų kautynėsPriklauso 1863 m sukilimas1863 m sukilimo mūšis Tado Aidukevičiaus paveikslasData 1863 m gegužės 7 9 d Vie

Biržų kautynės

Priklauso: 1863 m. sukilimas

1863 m. sukilimo mūšis. Tado Aidukevičiaus paveikslas

Data	1863 m. gegužės 7–9 d.
Vieta	Medeikiai, Gudiškis ir Šniūriškis, Rusijos imperija
Rezultatas	Rusijos imperijos pergalė Suimti sukilėlių vadai, atimta amunicija Sukilėliai perėjo prie partizaninio karo taktikos

Konflikto šalys

1863 m. sukilėliai

Rusijos imperija

Vadovai ir kariniai vadai

Zigmantas Sierakauskas (POW)
Boleslovas Kajetonas Koliška (POW)
Antanas Mackevičius

I. Ganeckis
Merlinas

Pajėgos

3000

Biržų kautynės – didžiausias Lietuvos sukilėlių būrių susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais per 1863 m. sukilimą. Įvyko 1863 m. gegužės 7–9 d. Biržų girios pakraštyje ties Medeikiais, Gudiškiu ir Šniurkiškiais.

Prielaidos

Pagal Lietuvos sukilėlių vado Zigmanto Sierakausko planą išplėsti sukilimą visoje Lietuvoje ir Kurše jo rinktinė, apie 2500 žmonių, gegužės 3 d. iš Knebių stovyklos trimis kolonomis patraukė Biržų link. Dešiniajai kolonai, kurią sudarė 3 ir 6 batalionai, vadovavo Antanas Mackevičius. Vidurinei kolonai, kurią sudarė 4, 5, 7 ir 9 batalionai, vadovavo Zigmantas Sierakauskas, kairiajai, kurią sudarė 1 ir 2 batalionai – Boleslovas Kajetonas Koliška. Jos turėjo susijungti už Biržų prie Medeikių kaimo. Sukilėlius vijosi generolo I. Ganeckio vadovaujama Rusijos imperijos kariuomenės rinktinė. Atvykęs artimiausiu keliu, B. Koliška atsidūrė priekyje, Z. Sierakauskas viduryje, o A. Mackevičius, kuriam atiteko tolimiausias kelias, liko užnugaryje.

Mūšio eiga

Gegužės 7 d. Biržų girioje susijungusias Z. Sierakausko ir B. Koliškos kolonas puolė priešakinis Rusijos imperijos kariuomenės rinktinės dalinys (vadas – majoras Merlinas), kurį sudarė pusantros kuopos pėstininkų, ulonų eskadronas ir kazokų šimtinė. Po 2 valandas trukusio susišaudymo dalinys pasitraukė į Medeikius, sukilėliai įsitvirtino miške.

Gegužės 7-8 d. naktį iš Anykščių apylinkių prie Biržų atvyko I. Ganeckio pagrindinės pajėgos, apie 3000 rinktinių gvardijos kareivių. Gegužės 8 d. prie Gudiškio kaimo įvyko lemiamos kautynės, kurias sukilėliai pralaimėjo, Z. Sierakauskas ir B. Koliška pateko į nelaisvę. Kautynėms baigiantis atvykusi A. Mackevičiaus kolona nebegalėjo pakeisti padėties, bet iš apsupimo išlaisvino I. Leskausko vadovaujamus pirmųjų dviejų kolonų likučius, apie 400 žmonių. Gegužės 9 d. prie sukilėliai buvo dar kartą sumušti. Likusius sukilėlius A. Mackevičius ir I. Leskauskas išvedė į Panevėžio apylinkių miškus.

Pasekmės

Per Biržų mūšį buvo išblaškyta didžiausia sukilėlių rinktinė, žuvo nemaža sukilėlių ir jų vadų, buvo prarasta gurguolė su amunicija. Po Biržų mūšio sukilėliai nebesudarinėjo tokių didelių rinktinių, vengė susidūrimų su dideliais Rusijos kariuomenės daliniais, pradėjo plačiau naudoti partizaninio karo taktiką.

Šaltiniai

Egidijus Aleksandravičius. Biržų kautynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 238 psl.

[1] Egidijus Aleksandravičius. Biržų kautynės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 238 psl.