Dinastija

Dinastija (gr. dynasteia „valdžia, viešpatavimas“) – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių , seka. Kai kuriose šalyse, turinčiose senas monarchijos tradicijas, kurių dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija gali turėti jaunesniųjų šakų.

Istorija

Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės . Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukia revoliucijos, perversmai.

Žymesniosios Europos dinastijos

• Prancūzija – Anžu, Valua, Burbonai, Bonapartai,
• Rusija – Riurikovičiai, , Romanovai,
• Austrija – Babenbergai, Habsburgai,
• Lenkija – Piastai,
• Lietuva – Gediminaičiai, Jogailaičiai,
• Švedija – Vazos, Bernadotai,
• Didžioji Britanija – , Vindzorai,
• Vokietija, Prūsija – Hohencolernai,
• Turkija – Osmanai.

Kitos dinastijos

• Romos imperija – Julijų–Klaudijų dinastija, Nervų–Antoninų dinastija, Flavijų dinastija,
• Bizantijos imperatorių dinastijos.

Šaltiniai

1. Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.