Drenažas

Drenažas – tam tikro objekto sausinimas (natūralus ar dirbtinis), kai iš jo nuteka paviršinio ar požeminio vandens (kitų skysčių) perteklius. Drenažu taip pat įvardijama kanalų ar vamzdžių sistema, kurios dėka vyksta sausinimas. Tokia sistema lietuviškai vadinasi nuotakynas (ypač kai sudėtinga).

Statinių ir jų elementų (pvz., rūsių), kelių (pvz., sankasų, tunelių) apsauga nuo požeminio vandens jį nukreipiant į lietaus nuotakynus ar kitokią surinkimo sistemą; Dirvų sausinimas požeminiais vamzdžiais arba kanalais. Lietuvoje paprastai sausinimą drenuojant vadina melioracija, nors šis terminas iš tikrųjų reiškia ne tik dirvų gerinimą sausinant, bet ir drėkinant, kalkinant, tręšiant ir pan.

Pagal konstrukciją drenažas būna trijų tipų: horizontalusis, vertikalusis ir mišrus. Labiausiai paplitęs horizontalusis drenažas, mažiausiai 1 m gylyje sukloti vamzdžiai iš dirvos surenka vandens perteklių, kuris pats nuteka į vandens imtuvus. Degto molio vamzdžių drenažus dar galima rasti senos statybos drenuojamuose laukuose. Dabar degto molio vamzdžiai nebenaudojami, jie keičiami į plastmasinius vamzdžius. Plastmasinių vamzdžių drenažui įrengti gaminami iš įvairių polimerinių medžiagų tai yra polietileno (PE) ir polivinilchlorido (PVC-U). Jie gali būti lygūs ir įvairiai gofruoti, su perforuotomis sienelėmis. Drenažo vamzdžiai be filtro naudojami tuo atveju, kai gruntą sudaro dirvožemis. Kitokio tipo drenažo vamzdis t. y. su geotekstilės filtru naudojamas smėlingame grunte, o drenažo vamzdis su kokoso plaušo filtru naudojamas molingame grunte. Plastmasiniai drenažo vamzdžiai gerokai greičiau surenka perteklinį vandenį nei moliniai drenažo vamzdeliai.

• Dirvų sausinimas drenuojant
• Drenažo vamzdžių klotuvas
• Pelkyno sausinimo kanalas Floridoje (JAV)
• Drenažo išvadas betoninėje statinio sienoje

Šaltiniai

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
2. Antanas Lukianas. Drenažas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-25.