Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Geležtė (angl. blade, rus. клинок) – trumpa ar ilga įrankio ar ginklo plokštelės ar strypo formos dalis, turinti ašmenis ir/arba smaigalį, paprastai metalinė (šiais laikais – plieninė, nors gali būti ir medinė, plastikinė, kaulinė), skirta pjauti, durti, kirsti, gramdyti, drožti ir pan.

Geležtes turi tokie įrankiai ir ginklai, kaip peilis, kaltas, oblius, atsuktuvas, kalavijas, durtuvas ir t. t.

Pjaunančios ir kertančios geležtės turi ašmenis. Pagal ašmenų skaičių geležtės gali būti:

beašmenės – pvz., končiaras
vienašmenės – pvz., peilis
pusantraašmenės – pvz., dalis palašų
dviašmenės – pvz., daugelis durklų

Medžiaga geležtėms

Senovėje geležtės būdavo varinės ar bronzinės, vėliau – geležinės ar plieninės. Aukščiausios kokybės plienas, naudojamas geležtėms, kartais būna labai brangus (pvz., damasko plienas), todėl ir ginklo su tokia geležte kaina gali būti labai didelė.

Siekiant padidinti geležčių patvarumą geležčių metalas apdorojamas specialiais būdais. Pvz., varines ir bronzines geležtes kietindavo kūju kaldami šaltas. Plienines geležtes (turinčias >0,2 % anglies) (įkaitina ir aušina alyvoje ar vandenyje). Pernelyg užgrūdintos geležtės gali tapti pernelyg trapiomis, todėl grūdinimą neretai papildo ir atleidimas.
Mažaanglio plieno geležtės gali būti kietinamos įanglinant jų paviršių.

Grioveliai

Ginklų geležčių griovelius neretai klaidingai vadina „grioveliais kraujui“, atseit, tais grioveliais greičiau išteka aukos kraujas. Kartais teigiama, kad jais į kūną patenka oras, todėl geležtę lengviau ištraukti iš žaizdos (geležtė, atseit, „neužsisiurbia“).
Grioveliai atlieka dvi funkcijas:

griovelių kraštai veikia kaip standinančios briaunos, todėl geležtė tampa standesnė,
išdrožti grioveliai geležtę padaro lengvesne.

Katanų geležtės muziejuje