Geopolitika

Geopolitika – politologinė teorija, atsiradusi XIX–XX amžių sandūroje, kuri teigia vyraujantį geografinių sąlygų poveikį visuomeniniams – politiniams procesams. Dažnai laikoma politinės geografijos sinonimu ir socialinės geografijos dalimi.

Geopolitiniai pokyčiai Eurazijoje 1989–1991 m.

Geopolitikos sąvoką įvedė švedų mokslininkas Rudolf Kjellén (1864–1922) Pirmojo pasaulinio karo metu.

Iki Pirmojo pasaulinio karo ir tuoj po jo vyravo idealistinės nuotaikos, demokratinės santvarkos, žmogaus ir tautų teisių idėjos. Kaip tik tuo metu valstybės pradeda suvokti viena kitą kaip suverenius darinius ir pripažinti jų teisę egzistuoti. Valstybės nebesiekia ekstrapoliuoti savo tvarkos visam pasauliui, o pradeda skaitytis ir su kitų panašių į save darinių egzistavimu.

Tačiau netrukus kyla nusivylimas demokratišku valstybės valdymo modeliu. Imama abejoti individų įtakos valstybei svarba. Peržiūrimos ir taikaus valstybių koegzistavimo idėjos. Būtent šioje atmosferoje iškyla geopolitinis pasaulio aiškinimas kaip atsvara socialiniam. Jis propagavo determinizmą, pagrįstą valstybės teritoriniais veiksniais bei jos geografine padėtimi. Šis požiūris atitiko nusivylimo demokratija nuotaikas ir tuo pasitarnavo autoritariniams režimams. Ne veltui geopolitinės studijos ypač suklestėjo tarpukario Vokietijoje.

Po to, kai 1924 m. Karl Haushofer išleido savo knygą „Geopolitik des Pazifischen Ozeans“, įkūrė Geopolitikos institutą prie Miuncheno universiteto ir pradėjo leisti „Zeitschrift für Geopolitik“, prasidėjo geopolitikos suklestėjimas. Svarbius darbus geopolitikos tema tuo metu rašė Londono universiteto profesorius Hallford J. McKinder („Britain and the Britain Seas“) bei prancūzas geografas Jean Gottmann.

Geopolitine tematika daug yra parašęs ir Lietuvos mokslininkas Kazys Pakštas. 1939 m. knygą „Geopolitika“ išleido ir kitas žymus Lietuvos geografas (1903–1975). Joje išreikštas ypač negatyvus požiūris į tautines mažumas, Europa apibūdinama kaip klaikus miškas, kuriame siaučia plėšikai. Pokaryje dėl šios knygos S. Tarvydui teko išeiti iš universiteto ir viešai pasmerkti leidinio idėjas.

Bibliografija

• Laurinavičius, Č.; Motieka, E.; Statkus, N. Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. Vilnius: LII leidykla, 2005.
• , Geopolitiek, 'geografisch geweten' van de buitenlandse politiek?, Garant, Antwerpen/Apeldoorn, 2007.- 848 p.: ill..- ISBN 90-441-1969-9
  

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Geopolitika

• Apie „istorinės geopolitikos“ discipliną