GlicinasSisteminis IUPAC pavadinimasAminoetano rūgštisCAS numeris 56 40 6PubChem 750Cheminė formulė HO2CCH2NH2Molinė mas

Glicinas

Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Aminoetano rūgštis
CAS numeris	56-40-6
PubChem	750
Cheminė formulė	HO₂CCH₂NH₂
Molinė masė	75,07 g/mol
SMILES	NCC(O)=O
Rūgštingumas (pK_a)
Bazingumas (pK_b)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (n_D)
Klampumas
Tirpumas H₂O
Šiluminis laidumas




Farmakokinetinė informacija

Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS

NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°


LD₅₀
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija

Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Glicinas (Gly arba G), pagal IUPAC aminoetano rūgštis – viena iš dvidešimties dažniausiai baltymuose randamų aminorūgščių. Tai pati paprasčiausia tokia aminorūgštis, savo funkcinėje grupėje turinti tik vandenilio atomą. Šis atomas leidžia aminorūgščiai gerai „pritapti“ tiek hidrofilinėje, tiek ir hidrofobinėje aplinkoje.

Žmogus sugeba šią aminorūgštį sintetinti pats, iš serino, tačiau taip pagaminama tik apie 85% reikiamo kiekio. Todėl glicinas yra „pusiau nepakeičiama“ aminorūgštis kurią reikia gauti taip pat ir su maistu. Daugelis žinduolių, bet ne žmogus, gali susintetinti gliciną ir iš treonino. Sergant diabetais, nutukimu neretai stebimas per mažas glicino kiekis. Glicino papildai neretai žinomai efektyvūs pagerinant žmonių bei gyvūnų sveikatą. Paties organizmo sintetinamo glicino nepakanka taip pat ir daugeliui kitų žinduolių bei paukščių.

Nors gliciną galima gauti skaidant baltymus, tai nelabai verta, nes jis pigiau ir efektyviau pagaminamas cheminiais būdais.

Dar 1970 m. glicino buvo rasta meteorituose. Glicino asteroide rado ir Rosetta.

Šaltiniai

„Nomenclature and Symbolism for Amino Acids and Peptides“. IUPAC-IUB Joint Commission on Biochemical Nomenclature. 1983. Suarchyvuotas originalas 9 October 2008. Nuoroda tikrinta 5 March 2018.
Alves, A., Bassot, A., Bulteau, A. L., Pirola, L., & Morio, B. (2019). Glycine Metabolism and Its Alterations in Obesity and Metabolic Diseases. Nutrients, 11(6), 1356. https://doi.org/10.3390/nu11061356
Meléndez-Hevia, E., de Paz-Lugo, P., Cornish-Bowden, A. et al. A weak link in metabolism: the metabolic capacity for glycine biosynthesis does not satisfy the need for collagen synthesis. J Biosci 34, 853–872 (2009). https://doi.org/10.1007/s12038-009-0100-9
Razak, M. A., Begum, P. S., Viswanath, B., & Rajagopal, S. (2017). Multifarious Beneficial Effect of Nonessential Amino Acid, Glycine: A Review. Oxidative medicine and cellular longevity, 2017, 1716701. https://doi.org/10.1155/2017/1716701
Okafor, Nduka (2016-03-09). Modern Industrial Microbiology and Biotechnology (anglų). CRC Press. ISBN 9781439843239.
Kvenvolden, Keith A.; Lawless, James; Pering, Katherine; Peterson, Etta; Flores, Jose; Ponnamperuma, Cyril; Kaplan, Isaac R.; Moore, Carleton (1970). „Evidence for extraterrestrial amino-acids and hydrocarbons in the Murchison meteorite“. Nature. 228 (5275): 923–926. Bibcode:1970Natur.228..923K. doi:10.1038/228923a0. PMID 5482102. S2CID 4147981.
European Space Agency (27 May 2016). „Rosetta's comet contains ingredients for life“. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.

Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] „Nomenclature and Symbolism for Amino Acids and Peptides“. IUPAC-IUB Joint Commission on Biochemical Nomenclature. 1983. Suarchyvuotas originalas 9 October 2008. Nuoroda tikrinta 5 March 2018.

[alves-2] Alves, A., Bassot, A., Bulteau, A. L., Pirola, L., & Morio, B. (2019). Glycine Metabolism and Its Alterations in Obesity and Metabolic Diseases. Nutrients, 11(6), 1356. https://doi.org/10.3390/nu11061356

[3] Meléndez-Hevia, E., de Paz-Lugo, P., Cornish-Bowden, A. et al. A weak link in metabolism: the metabolic capacity for glycine biosynthesis does not satisfy the need for collagen synthesis. J Biosci 34, 853–872 (2009). https://doi.org/10.1007/s12038-009-0100-9

[razak-4] Razak, M. A., Begum, P. S., Viswanath, B., & Rajagopal, S. (2017). Multifarious Beneficial Effect of Nonessential Amino Acid, Glycine: A Review. Oxidative medicine and cellular longevity, 2017, 1716701. https://doi.org/10.1155/2017/1716701

[5] Okafor, Nduka (2016-03-09). Modern Industrial Microbiology and Biotechnology (anglų). CRC Press. ISBN 9781439843239.

[6] Kvenvolden, Keith A.; Lawless, James; Pering, Katherine; Peterson, Etta; Flores, Jose; Ponnamperuma, Cyril; Kaplan, Isaac R.; Moore, Carleton (1970). „Evidence for extraterrestrial amino-acids and hydrocarbons in the Murchison meteorite“. Nature. 228 (5275): 923–926. Bibcode:1970Natur.228..923K. doi:10.1038/228923a0. PMID 5482102. S2CID 4147981.

[7] European Space Agency (27 May 2016). „Rosetta's comet contains ingredients for life“. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.