Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyvenvietė – vieta, kurioje žmonės nuolatos gyvena ilgesnį laiką. Svarbus gyvenvietės požymis – kad joje būtų nuolatos gyvenama, nors ir sezoniškai. Tarkime, vieta, kur pravažiuojantys turistai dažnai pasistato palapines, nėra gyvenvietė.

Gyvenvietės sąvoka apima daug įvairių gyvenamųjų vietų tipų, pavyzdžiui:

pagal gyventojų skaičių: kaimas, miestelis, miesto tipo gyvenvietė, miestas, ir kt.
pagal architektūrinius požymius: bažnytkaimis.
pagal socialinius požymius: dvaras, pataisos darbų kolonija – gyvenvietė, administracinis centras, favela, lūšnynas, getas.
chronologiniu požiūriu: neolito gyvenvietė, istorinė gyvenvietė, nausėdija.
pagal funkcinius požymius: pilis, fortas, vienuolynas, koncentracijos stovykla, universiteto miestelis, kurortas.

Šie požymiai dažniausiai labai susiję ir sumišę tarpusavyje, nes, tarkime, socialiniai aspektai dažnai neatskiriami nuo architektūrinių sprendimų (pilis – lūšnynas).

Dažniausiai gyvenvietės yra ne tik teritorinis, bet ir atskiras juridinis vienetas, kuriam hierarchiškai gali paklusti smulkesni savivaldos organai (miesto savivaldybė - seniūnijos). Kartais nutinka, kad gyvenvietės besiplėsdamos geografiškai susilieja, tačiau išlaiko tradicinę savivaldą, pavyzdžiui, Švenčionys ir Cirkliškis.

Gyvenvietė yra teritorinė sąvoka, tačiau tai sykiu ir bendruomeninis organizmas, todėl, norint gyvenvietę tinkamai valdyti bei tenkinti jos gyventojų reikmes, dažniausiai susikuria vienokio ar kitokio tipo bendruomenės, renkančios valdžios organus (seniūnas, meras). Kartais ši valdžia gali būti ne tik oficiali, bet ir alternatyvi/opozicinė (pavyzdžiui, kalėjimuose, getuose).

Gyvenvietės sąvoka aktuali įvairiose žmonių veiklos srityje: architektūroje, civilinėje teisėje, kultūroje, transporto reguliavimo srityje ir kt. Nuo to priklauso ir specifiniai gyvenvietės apibrėžimai įvairiose reguliavimo srityse, pavyzdžiui: kelių eismo taisyklės gyvenvietę apibrėžia taip: Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga".

Lietuva

Lietuvos Respublikos įstatymai Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (1994 m. ir vėlesnės redakcijos) apibrėžia tokias Lietuvos Respublikos gyvenvietes:

miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.
miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai
kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių.