Harbinas arba Charbinas kin 哈尔滨 pinyin Hārbīn miestas šiaurės rytų Kinijoje Heilongdziango provincijos sostinė 6 98 mln

Harbinas (arba Charbinas, kin. 哈尔滨, pinyin: Hārbīn) – miestas šiaurės rytų Kinijoje, Heilongdziango provincijos sostinė. 6,98 mln. gyventojų (2020), kartu su priemiesčiais – 10,0 mln. Išsidėstęs prie Songhua upės, didelis uostas ir geležinkelio mazgas, pagrindinis regiono verslo, pramonės ir transporto centras. Išvystyta energetikos įrangos, geležinkelio riedmenų, automobilių, lėktuvų, žemės ūkio mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, tekstilės (linų), medienos apdirbimo, popieriaus, maisto pramonė.

Harbinas 哈尔滨
Songpu tiltas Harbine

Harbinas 45°45′0″ š. pl. 126°38′0″ r. ilg. / 45.75000°š. pl. 126.63333°r. ilg. / 45.75000; 126.63333 (Harbinas)

Laiko juosta: (UTC+8)

Valstybė	Kinija
Provincija	Heilongdziangas
Prefektūra	Harbinas

Gyventojų (2020)	6 976 136
Plotas	7 086 km²
Tankumas (2020)	984 žm./km²
Altitudė	150 m

Vikiteka	Harbinas

Kirčiavimas	Harbi̇̀nas, Charbi̇̀nas

Istorija

Miestą kaip geležinkelio centrą 1898 m. įkūrė rusai, tiesdami Transmandžiūrijos geležinkelį. Senesniuose Harbino rajonuose iki šiol galima surasti rusiškos architektūros pavyzdžių. Valdant japonams 1932–1945 m. vadinosi Pinkiang. Po 1949 m. tapo įvairios pramonės centru.

Išeiviai iš Lietuvos

Išeiviai iš Lietuvos į Harbiną kėlėsi pradedant XIX a. antra puse, tarp jų buvo lietuviai, litvakai, karaimai. Čia įsikūrė ir didelį kapitalą susikrovė iš Trakų atvykęs karaimų pirklys . 1909–1914 m. veiklą vykdė lietuvių draugija „Aušra“, 1918–1923 m. įsteigtas Lietuvių komitetas, o 1923 m. įkurtas lietuvių konsulatas. Nuo 1935 m. suburta Vlado Mažono vadovaujama lietuvių bendruomenė. Manoma, kad 1938 m. Harbine galėjo gyventi apie 1000 asmenų, kilusių iš Lietuvos.

Kultūra

Mieste nuo 1985 m. rengiamas kasmetinis .

Šaltiniai

Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Harbin. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-17).
Tolimųjų Rytų legenda, mažai žinoma Lietuvoje: Trakų karaimo Ilja Lopato tabako kelias. 2024-11-11, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
Trakų karaimas Ilja Lopatto – Lietuvoje nežinomas, bet Tolimuosiuose Rytuose jį pažinojo visi. 2020-08-07, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).
Bukelevičiūtė, D. Kinija, Tolimieji Rytai ir lietuvių palikimas, Lietuvos istorijos studijos, 2016, 38

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Harbin. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-11-17).

[3] Tolimųjų Rytų legenda, mažai žinoma Lietuvoje: Trakų karaimo Ilja Lopato tabako kelias. 2024-11-11, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).

[4] Trakų karaimas Ilja Lopatto – Lietuvoje nežinomas, bet Tolimuosiuose Rytuose jį pažinojo visi. 2020-08-07, Lrt.lt (tikrinta 2024-11-17).

[5] Bukelevičiūtė, D. Kinija, Tolimieji Rytai ir lietuvių palikimas, Lietuvos istorijos studijos, 2016, 38