Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hemolimfa – skystas nariuotakojų audinys, atliekantis kraujo funkcijas. Turi ląstelių (hemocitų), atliekančių fagocitinę funkciją. Užpildo visą organizmo kūno vidinę ertmę ir supa visas ląsteles.

**Gegužvabalis**, priklausantis **skaudvabalių** šeimai, išskiria nuodingą hemolimfą, kuri gali būti mirtina žmogui

Paliesta **boružė** taip pat išskiria nuodingos hemolimfos lašelius, apsaugančią ją nuo paukščių ir kitų priešų

Hemolimfa gali būti bespalvė, tačiau dažnai ji yra gelsva ar žalsva, labai retai - raudona. Hemolimfa, skirtingai nei stuburinių kraujas, nedalyvauja dujų apykaitoje, o tik transportuoja maisto medžiagas bei hormonus į kūno audinius ir disimiliacijos produktus į šalinimo organus. Be to, ji atlieka kai kurias svarbias mechanines funkcijas: palaiko ir reguliuoja kūno vidaus spaudimą.

Hemolimfą sudaro vanduo, neorganinės druskos (paprastai Na⁺, Cl^-, K⁺, Mg²⁺, Ca²⁺) ir organiniai junginiai (paprastai angliavandeniai, baltymai ir lipidai). Pirminį deguonį transportuoja moleklulės.

Kai kurių vabzdžių (pvz., boružių, skaudvabalių) hemolimfoje yra nuodingos nemalonaus kvapo medžiagos kantaridino (0,03 g kantaridino žmogui yra mirtina dozė). Šie vabzdžiai, jausdami pavojų, hemolimfą išskiria lašeliais pro angeles kojų sąnariuose. Taip jie apsisaugo nuo priešų.