Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kohorta (lot. cohors, dgs. cohortes) – senovės Romos kariuomenės karinis vienetas, dažniausiai susidedantis iš vieno tipo kareivių.

Iš pradžių, nuo Gajaus Marijaus reformų, kohorta buvo legiono dalis, kurią sudarė 600 kareivių ir 6 centurionai. Ji pati būdavo padalinta į šešias centurijas po 80 kareivių, kiekvienai vadovaudavo centurionas. Augusto laikais viena kohorta susidėjo jau tik iš 450 kareivių.

Romėnų pagalbinėse pajėgose kohorta susidėjo arba iš 500 kareivių (cohors quingenaria), arba iš 1000 (cohors equitata).

Skirtingiems kohortų tipams apibūdinti egzistavo skirtingi terminai:

Cohors alaria – sąjungininkų ar auksiliarijų dalinys.
Cohors classica – auksiliarijų dalinys, suformuotas iš jūreivių ir jūrų pėstininkų.
Cohors equitata – auksiliarijų pėstininkų dalinys su keliais kavalerijos būriais.
Cohors peditata – pėstininkų dalinys.
Cohors speculatorum – taip buvo vadinamas asmeninis Marko Antonijaus sargybos dalinys, sudarytas iš žvalgų.
Cohors torquata – auksiliarijų dalinys, turintis torques – tam tikri kariniai dekoracijos ženklai.
Cohors tumultuaria – nereguliarios tarnybos auksiliarijų pėstininkų dalinys.

Taip pat žodis kohorta buvo naudojamas ir su kai kuriomis ne karinėmis organizacijomis, šiais atvejais kohorta nebūdavo legiono dalis. Pavyzdžiui, Miesto kohortos.

Šis žodis bendrojoje kalboje naudotas ir nusakyti tiesiog didelę žmonių grupę.