Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Koloritas (lot. color 'spalva') - tapybos kūrinyje vyraujančių spalvų derinys. Koloritas pagal poveikį ir vyraujančias spalvas dailės kūrinyje gali būti šaltas arba šiltas, šviesus, tamsus, kontrastingas, ryškus, monochrominis arba polichrominis ir kt.

Monochromatinės (mėlynos) spalvos tapybos darbo pavyzdys.

Ypatingas dėmesys į koloritą, kaip pagrindinę tapybos meninės raiškos priemonę, buvo atkreiptas XVI amžiuje Venecijoje. Čia tapyba buvo grindžiama spalvinių derinių išraiškingumu. Taip pat koloritui daug dėmesio buvo skiriama baroko ir romantizmo tapyboje. Koloritas XIX amžiaus antrojoje pusėje postimpresionistų kūryboje tampa svarbia, o XX amžiuje kai kuriose dailės kryptyse tampa pačia svarbiausia menine išraiškos priemone (pavyzdžiui, abstrakčiajame ekspresionizme). Lietuvoje kolorito mokykla formuojasi arsininkų kūryboje, o 7-8 dešimtmečio Lietuvos dailėje susiformuoja koloristinė tapybos mokykla.

Ypač pasižymėje spalvų valdyme, arba savo kūryboje aiškiai atiduodantys pirmenybę spalvinei išraiškos formai, dailininkai vadinami koloristais. Vienas iš svarbiausių spalvų teorijos elementų, kuriuo plačiai naudojasi dailininkai koloristai yra .