Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Kometa (reikšmės).

Kometa – mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą (kometos skraistę) arba uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo. Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui.

Kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS), Katinai, Panevėžio raj. 2024-10-16

Mūsų – Saulės sistemoje – kometos turi ištįsusias elipsines orbitas, kurių afeliai yra už Plutono. Ten yra vadinamoji Koiperio–Edžvorto juosta, o jos kometoidai dar vadinami koiperoidais. 2019 m. buvo atrasta pirmoji tarpžvaigždinė kometa, kuriai suteiktas pavadinimas ^(en), ji turi hiperbolinę orbitą.

Kometos sandara

Kometa C-2020 F3 (NEOWISE), Padustis, Zarasų raj. 2020-07-18

Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys: branduolys, galva (susidaro kometos priekyje) ir uodega.

Kometos branduolys

Branduolį sudaro sušalęs vanduo, silikatai, dulkės, į ledą sustingusios dujos (anglies dioksidas, metanas ir kt.). Branduolys yra labai mažas, paprastai būna apie 10 km skersmens.

Kometos branduolys pirmą kartą buvo pamatytas 1986 m., automatiniam zondui „Džotto (Giotto)“ perdavus Halio kometos nuotraukas. Joje matyti tamsus 8 km ir 15 km dydžio uolienos gabalas, iš kurio pasisukusios į Saulę pusės trykšta dujų fontanai.

Heilo-Bopo nufotografuota kometa **1997** m. **kovo 11** d.

Kometos uodega

Uodega susidaro tik kometai priartėjus prie Saulės, kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo Saulės, ji pamažu išnyksta. Uodegos ilgis gali būti net didesnis už Jupiterį. Uodegos yra dviejų rūšių - dujų (mėlynoji) ir dulkių (baltoji). Dažniausiai dujų uodegos yra tiesios, o dulkių - išlinkusios. Visos uodegos nutįsta į priešingą Saulei pusę.

Dulkės ir dujos

Kometos uodega ne šviečia, o tik atspindi Saulės šviesą. Kometos dulkelėse gausu anglies ir silicio, o dujose yra daugiausia vandens garų. Išsklaidyti Saulės, jie sudaro dešimties milijonų kilometrų skersmens vandenilio debesis.

Periodinės kometos orbitos. Kometos nutolsta daug toliau už **Plutoną**

Žodžio kilmė

Žodis „kometa“ yra kilęs iš graikų kalbos, kur kometes reiškia „ilgaplaukis“ (aster kometes – ilgaplaukė žvaigždė) – tai yra užuomina į kometos uodegą.

Kometa C/2011 L4 (PanSTARRS) Panevėžio apylinkėse 2013-03-16

Vikiteka: Kometa – vaizdinė ir garsinė medžiaga