Kristalas kietasis kūnas turintis tvarkingą vidinę struktūrą Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės atomai jonai k

Kristalas – kietasis kūnas, turintis tvarkingą vidinę struktūrą. Jį sudaro tvarkingai susigrupavusios dalelės: atomai, jonai (krūvį turinčios dalelės) arba molekulės (atomų junginiai).

Didžiulis dirbtinis monokristalas auginamas Saint-Gobain

Kristalas susidaro iš tirpalų, aušinant išlydytą kietąją medžiagą, o šis susidarymo procesas vadinamas kristalizacija. Susidarant kristalui, jo atomai, jonai ar molekulės tvarkingai išsidėsto lygiagrečiomis eilėmis, kurių grupės sudaro . Gardelė lemia kristalo formą. Kai prie jos jungiasi daugiau atomų, jonų ar molekulių, kristalas auga. Taškai, kuriuose išsidėsčiusios struktūrinės dalelės, vadinama gardelės mazgais. Molekulinėje kristalinėje gardelėje molekules sieja . Pats mažiausias tūris, tiksliai pasikartojantis visame kristale, vadinamas elementariąja gardele. Kristalą sudaro gardelių kombinacijos. Druska ir cukrus turbūt yra žinomiausios kristalinės medžiagos, bet, pavyzdžiui, molis ar plienas irgi susideda iš kristalų. Daugelio gamtinių medžiagų kristalinę sandarą sunku įžiūrėti, nes kristalai dažniausiai būna sulipę. Tokios iš daugelio kristalėlių sudarytos medžiagos yra vadinamos polikristalinėmis.

Atomai kristalinėje gardelėje dėl šiluminio judėjimo svyruoja tam tikrose ribose

Kristalų simetrijos elementai yra ašys, plokštumos ir centrai.

**NaCl** kristalo jonai
Melsvas = Na⁺, Tamsiai žalias = Cl⁻

Nuorodos

AR žinai? portalo straipsnis Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.