Kvarkas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kvarkas
Protoną sudaro du kylantieji kvarkai, vienas krintantysis kvarkas ir gliuonai.
Struktūra	Elementarioji dalelė
Statistika	Fermionas
Karta	1-oji, 2-oji, 3-ioji
Sąveika	Elektromagnetinė, gravitacinė, stiprioji, silpnoji
	Antikvarkas (q)
Teorizuota	Murray Gell-Mann (1964) George Zweig (1964)
Atrasta	SLAC (1968)
Simbolis	q
Elektros krūvis	{{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas	{{{magnetinis momentas}}}
Sukinys	1/2

Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai). Kvarkų vadinamos antikvarkais. Kvarkai ir antikvarkai – vienintelės elementariosios dalelės, veikiamos visų keturių fundamentaliųjų sąveikų rūšių.

Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę.

Sunkiausio iš žinomų kvarkų – viršūninio – masė yra beveik lygi aukso atomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10^-25 s. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. Gelminis kvarkas irgi yra gana sunkus – maždaug kaip helio atomo branduolys. Žavusis kvarkas yra maždaug protono masės, kiti kvarkai lengvesni.

Visi kvarkai (išskyrus viršūninį) būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas ). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai), kurios spontaniškai atsiranda iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.

Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.

Žinomi kvarkai

Šiuo metu žinomi šeši kvarkai, nors įprastinėje medžiagoje randami tik pirmieji du (pirmoji karta). Kvarkų savybės pateikiamos lentelėje. Fizikai pasirinko gana neįprastus dalelių pavadinimus, kuriuos būtų lengva įsiminti.

Karta	Sukinys (angl. weak isospin)	Aromato kvantinis skaičius (angl. flavour)	Pavadinimas	Aromatas	Simbolis	Krūvis (e)	Masė (MeV/c^2)	Antidalelė	Simbolis
1	+1/2	Iz=+1/2	kylantysis	kylantis	u	+2/3	1,5 – 4,0	antikylantysis	u
1	−1/2	Iz=−1/2	krintantysis	krentantis	d	−1/3	4 – 8	antikrintantysis	d
2	−1/2	S=−1	keistasis	keistasis	s	−1/3	80 – 130	antikeistasis	s
2	+1/2	C=1	žavusis	žavingasis	c	+2/3	1150 – 1350	antižavusis	c
3	−1/2	B'=−1	gelminis	giluminis	b	−1/3	4100 – 4400	antigelminis	b
3	+1/2	T=1	viršūninis	viršūninis	t	+2/3	172700 – 172900	antiviršūninis	t