La Rošelis

La Rošelis (pranc. La Rochelle) – miestas vakarų Prancūzijoje, Naujosios Akvitanijos regione; Pajūrio Šarantos departamento centras. Išsidėstęs prie Biskajos įlankos, prieš Rė salą. Svarbus vakarų Prancūzijos transporto centras. Veikia prekybos, karinis, žvejybos ir jachtų uostas. La Rošelį su kitais Prancūzijos miestais jungia geležinkeliai ir automagistralės. Veikia La Rošelio oro uostas. Reikšmingas naftos perdirbimo, chemijos, maisto pramonės centras. Plėtojamas turizmas. Nuo 1993 m. veikia La Rošelio universitetas. Yra daug muziejų – Jūrų, Dailės, Naujojo Pasaulio, kvepalų ir kiti. Populiarus buriavimas, regbis.

La Rošelis pranc. La Rochelle
La Rošelio uostas
La Rošelis 46°09′33″ š. pl. 01°09′06″ v. ilg. / 46.15917°š. pl. 1.15167°r. ilg. / 46.15917; 1.15167 (La Rošelis)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Naujoji Akvitanija
Departamentas	Pajūrio Šaranta
Gyventojų (2022)	79 961
Plotas	28,43 km²
Tankumas (2022)	2 813 žm./km²
Altitudė	4 m
Vikiteka	La Rošelis

Istorija

Dabartinėje vietoje X a. įkurta gyvenvietė. XII a. ji gavo miesto teises. Šimtamečio karo metu buvo didžiausias Prancūzijos uostas prie Atlanto vandenyno, todėl daug kartų buvo užimtas abiejų kariavusių pusių. 1372 m. galutinai atiteko Prancūzijai. XVI a. plintant reformacijai, tapo viena svarbiausių hugenotų tvirtovių, kurią Rišeljė kariuomenė paėmė tik po 1627–1628 m. apsiausties. 1685 m., panaikinus Nanto ediktą daug gyventojų emigravo į Ameriką. Antrojo pasaulinio karo metais dėl labai gerai organizuotos Vokietijos kariuomenės gynybos, buvo paskutinis išvaduotas Prancūzijos miestas.

Architektūra

La Rošelio uosto vartus žymi XIV a. įtvirtinti bokštai. Išliko XVI–XVII a. miesto Rotušė, Šv. Liudviko katedra. Šv. Mykolo, Šv. Išgelbėtojo bažnyčios.

Šaltiniai

1. La Rochelle: France. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
2. La Rochelle (La Rošelis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 539-540 psl.