Lazdijai

Lazdijai – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija. Stovi Lazdijų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1895 m.), Lazdijų sentikių cerkvė, Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas, veikia Lazdijų viešoji biblioteka, paštas (LT-67001).

Lazdijai
Lazdijai 54°14′06″š. pl. 23°30′40″r. ilg. / 54.235°š. pl. 23.511°r. ilg. / 54.235; 23.511 (Lazdijai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	3 895
Plotas	4,8 km²
Tankumas (2023)	811 žm./km²
Pašto kodas	LT-67001
Vikiteka	Lazdijai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Lazdìjai Kilmininkas: Lazdìjų Naudininkas: Lazdìjams Galininkas: Lazdijùs Įnagininkas: Lazdìjais Vietininkas: Lazdìjuose
lenk. Łoździeje rus. Лоздзее

Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Raišupis Lazdijuose

Aikštė prie bažnyčios

Lazdijų meno mokykla

Skveras prie kultūros centro

Etimologija

Lazdijų miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upelio, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio pavadinimas), vardo. Tačiau nėra aišku, kaip atsirado pačios Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda). Tai vienas iš unikalių vietovardžių, kurio kilmę galima aiškinti vertimu iš jotvingių į lietuvių kalbą.

Geografija

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.

Lazdijų pagrindiniai keliai yra  132  Alytus–Seirijai–Lazdijai  į rytus,  134  Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija  iš pietryčių į šiaurės vakarus ir  135  Lazdijai–Akmeniai , kelias į Lenkiją.

Istorija

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis . Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX a. pabaigoje Lazdijai – gyvenvietė Seinų apskrityje, valsčiaus ir parapijos centras.

1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per II pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis.1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas. Pasienyje su Lenkija veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m.	Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m.	centras, Lazdijų seniūnijos centras
1795–1807 m.	?	Vygrių apskrities centras	Prūsija
1867–1915 m.	Lazdijų valsčiaus centras	Seinų apskritis
1919–1941 m.		Seinų apskrities centras
1941–1950 m.		Lazdijų apskrities centras
1950–1953 m.	Lazdijų apylinkės centras	Lazdijų rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybės centras	Alytaus apskritis

Architektūra

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

• Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis)
• Lazdijų sentikių cerkvė
• 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras
• Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
• Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis)
• Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus
• Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės

Kultūra, švietimas

Švietimo centras

Lazdijų gaisrinė pietinėje miesto dalyje

Lazdijuose yra Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai. 2000 m. atsidarė modernus Lazdijų sporto centras.

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

Gyventojai

Policijos komisariatas

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2021 m.
1800 m.	1896 m.*	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.	1976 m.
1 517	3 151	2 538	2 364	3 109	3 842	4 100	4 300
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2006 m.	2011 m.^sur.	2013 m.	2020 m.	2021 m.^sur.
4 364	5 485	5 140	4 828	4 531	4 396	3 626	4 016
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2001 m. gyveno 5140 žmonės: Lietuviai – 96,14% (4942) Rusai – 2,6% (134) Lenkai – 0,46% (24) Kiti – 0,77% (40)

2011 m. gyveno 4531 žmonės: Lietuviai – 96,13% (4356) Rusai – 2,36% (107) Lenkai – 0,37% (17) Kiti – 1,12% (51)

Žymūs žmonės

• Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
• Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

• Joseph Achron (1886–1943), žydų kilmės JAV ir Rusijos kompozitorius, smuikininkas
• Ignas Albavičius (1890–1970), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas
• Avraham Tory (1909–2002) – advokatas, rašytojas
• Leonas Zmirskas (1920–1997), teatro ir kino aktorius
• Valentina Karatajūtė-Talimaa (g. 1930), geologė, paleontologė
• Leonas Povilas Lingaitis (g. 1938), inžinierius mechanikas
• Bitė Vilimaitė (1943 – 2014), rašytoja
• Juozas Bindokas (g. 1951), aktorius, fotomenininkas
• Valdas Vasiliauskas (g. 1951), žurnalistas, redaktorius, leidėjas, politinis veikėjas
• (g. 1964), rok muzikos atlikėjas, dainų autorius
• (g. 1965), Lietuvoje aukščiausią meistriškumo laipsnį - šeštą daną - pasiekęs Lietuvos kiokušin karatė specialistas
• Eimantas Skrabulis (g. 1965), lengvaatletis
• Lolita Zegerienė (g. 1965), žurnalistė, redaktorė
• Arūnas Valinskas (g. 1966), TV laidų, šou bei renginių vedėjas, politikas
• Artūras Jasinskas (g. 1969), Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas
• Dainius Stumbras (g.1970), Operos dainininkas (baritonas)
• Marijonas Mikutavičius (g. 1971), žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
• Skaidrius Varslauskas (g.1974) grupės "16 Hz" narys
• Mindaugas Sinkevičius (g. 1980) „Sodros“ direktorius
• Haroldas Šklėrius (g.1986) grupės „Pikaso“ narys, renginių bei radijo laidų vedėjas
• Irūna Puzaraitė (g. 1990), pop muzikos dainininkė
• Rokas Yan Jančiauskas (g. 1998) muzikos atlikėjas

Ekonomika

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab. bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

Miestų partnerystė

• Lukuvas, Lenkija

Galerija

• Paštas
• Renginių vieta
• Kultūros centras
• Raišupis parke
• Mokykla „Vyturėlis“
• Darbo birža

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
3. Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 121–123
5. Łoździeje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 763 psl. (lenk.)
6. Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lazdijai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 494-495
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Literatūra

• Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.
• Po Dzūkijos dangumi: Lazdijų kraštas ir žmonės / Antanas Pupienis, fotogr. Klaudijus Driskius. – Vilnius, 1994. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-042-3
• Lazdijų krašto teismai / Nijolė Jarmalienė, Antanas Pupienis. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1998. – 53 p.: iliustr.
• Lazdijų krašto žmonės / Albinas Jarmala. – Marijampolė: TeleSATpressa, 1998. – 200 p. – ISBN 9986-894-11-5
• Pažink Lazdijus / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 29 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-24-1
• Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis / Antanas Pupienis. – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
• Keliauk po Lazdijus: turistinė schema / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-28-9
• Lazdijų kraštas: žmogui gera gamtoje: fotografijų albumas / Zenonas Kamarūnas. – Lazdijai, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-11-1
• Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Daina Pledienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007–2009.
  • D. 1.: Mane mačiutė taip išmokė. – 2007. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-54-3
  • D. 2: Mane dziedulis taip išmokė. – 2009. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-11-0
• Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Lazdijai. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-2-6
• Lazdijų ir Punsko krašto žavesys: albumas / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-105-0
• Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas / Inita Seiliūtė. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-706-75-5