Metagalaktika

Metagalaktika arba stebimoji Visata – visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma, stebimoji mūsų Visatos dalis. Šiuo metu galima stebėti iki 13,8 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Nors metagalaktika yra izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių), tačiau medžiaga joje pasiskirsčiusi netolygiai – galaktikų spiečiai, superspiečiai, tuštumos suformuoja sudėtingą struktūrą, vadinamą kosminiu voratinkliu. Manoma, kad ji yra tik maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema yra vadinama Visata.

Metagalaktika dailininko akimis logaritminiame mastelyje. Viduryje Žemė ir Saulės sistema, toliau žvaigždės, už jų galaktikos, o pakraščiuose neįžvelgiama nežinomybė.

Tolimiausias šiuo momentu žinomas objektas yra galaktika Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne. Jos spektroskopinis raudonasis poslinkis yra 11,09. Šiuo metu jos tikrasis atstumas nuo mūsų yra apie 32 mlrd. šviesmečių. Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikinama, kad galėtume matyti toliau nei 13,8 milijardų šviesmečių, kadangi maždaug toks Visatos amžius. Tačiau tai paaiškinama paprastai. Kol šviesa nukeliavo 13,8 mlrd. šviesmečių, Visata spėjo išsiplėsti dar daugiau (tai yra tuo metu, kai šviesa buvo išspinduliuota, Visata buvo mažesnė). Teoriškai didžiausias atstumas, kurį tokiu būdu dar galėtume matyti nuo Žemės bet kuria visatos kryptimi, yra 14,26 gigaparsekų (46,5 milijardai šviesmečių), o visos stebimos visatos skersmuo yra apie 28,5 gigaparsekų arba apie 93,2 milijardai šviesmečių.

Šaltiniai

1. nasa.gov / The Observable Universe Archyvuota kopija 2021-10-17 iš Wayback Machine projekto. | Published: May 8, 2018
2. cam.ac.uk / The Universe, it’s smaller than you think; Denis Erkal, Institute of Astronomy | March 19th, 2016