Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis apie filosofinę ir teologinę pažiūrą, kad tikrovė yra vieninga. Apie tarptautinės teisės teoriją, teigiančią, kad tarpt. teisė veikia vieningai su nacionaline teise, skaitykite straipsnyje Monizmas.

Monizmas (gr. monos – vienas) – metafizinė ir teologinė pažiūra, kad visa tikrovė yra vieninga, – pavyzdžiui, sudaryta iš vienos esybės, substancijos ar energijos, paklūstanti vienam principui. Monizmui priešingi dualizmas (požiūris, kad tikrovėje yra du pagrindiniai principai) ir pliuralizmas (požiūris, kad pagrindinių principų yra daugiau negu du).

Filosofijos ir religijos istorijoje galima skirti daug įvairių monizmo formų. Todėl šis terminas yra labai daugiareikšmis ir netikslus. Dauguma monistų (monizmo gynėjų) savo pažiūrų nevadino tiesiog „monizmu“. Dėl to monizmo terminas nėra populiarus ir filosofijos istorikų tyrimuose.

Monistines pažiūras viena ar kita forma gynė šie Vakarų filosofai:

Antikoje – kai kurie ikisokratikai, Demokritas Abderietis, neoplatonikai
Naujaisiais amžiais – Benediktas Spinoza, Georgas Hėgelis

Taip pat Naujųjų amžių ir XX a. filosofijoje monistais galima pavadinti visus autorius, kurie sąmonės filosofijoje gynė materializmą ar (atmetė R. Dekarto dualizmą).

Monistų buvo ir Indijos filosofijoje (pavyzdžiui, Advaita vedanta mokykla).

Tarptautinė teisė

Pagrindinis straipsnis – Monizmas (tarptautinė teisė).

Bibliografija

Leonas Gineitis „Būties vienovė“. – Vilnius, Pradai, 1997, ISBN 9986-776-47-3