Naujoji Meksika

Naujoji Meksika (angl. State of New Mexico, isp. Estado de Nuevo México) – 47-oji JAV valstija, esanti šalies pietvakariuose. Tai viena iš dviejų pietvakarinių Jungtinių Amerikos valstijų, ribojasi vakaruose su Arizona, šiaurėje su Koloradu, rytuose su Teksasu, pietuose su Meksika. Valstijos sostinė – Santa Fė. Plotas – 315,2 tūkst. km².

Naujoji Meksika New Mexico Nuevo México
Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras	Santa Fė
Apygardos	33
Oficialios kalbos	ispanų, anglų
Įkūrimo data	1912 m.
Gubernatorius	(R)
Gyventojų (2021)	2 115 877 (36)
Plotas	315 194 km² (5)
- vandens %	0,2 %
Tankumas (2021)	7 žm./km² (45)
Aukščiausia vieta	Vylerio kalnas (4014 m)
ISO 3166-2	US-NM
Tinklalapis	newmexico.gov
Vikiteka	Naujoji MeksikaVikiteka

Istorija

Per ilgą Naujosios Meksikos istoriją, ji buvo apgyvendinta Amerikos čiabuvių, buvo Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi, Meksikos respublikos provincija. XIX a. prijungta prie JAV.

Valstija įsteigta 1912 m. sausio 6 d.

Geografija

Valstijos paviršius daugiausia kalnuotas. Naujosios Meksikos vakaruose plyti Kolorado plynaukštės dalis, vidurinėje dalyje iškilę Uoliniai kalnai (Kristaus Kraujo kalnagūbris, didžiausias aukštis – 4011 m, Vilerio viršūnė), rytuose – Ljano Estakado plynaukštės dalis. Yra daug urvų (Karlsbado urvas), juose – karstinių formų (stalaktitų ir stalagmitų). Daug kanjonų, stalkalnių, atlikuonių.

Valstijos žemėlapis

Klimatas subtropinis žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra +8–12 °C, žemiausia nuo –4 iki –7 °C, liepos aukščiausia +31–35 °C, žemiausia +16–19 °C. Per metus iškrinta 200–400 mm kritulių.

Pagrindinė valstijos upė – Rio Grandė su intaku Pekosu. Taip pat yra Kaneidiano aukštupys (Misisipės baseinas). Daug tvenkinių (Končaso, Navachų, Elefant Bjuto ir kt.).

Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, , gipsažemiai.

Baltieji smėlynai

Rio Grandės kanjonas

Akomos pueblas

Per luminarijų šventę papuošta sena bažnyčia Farolitose

Miškai užima 31,7 % Naujosios Meksikos teritorijos. Auga pušys, eglės, ąžuolai. Miškai daugiausia auga kalnuose, yra prerijų, pusdykumių ir dykumų (Čihuahua dykuma). Įsteigtas Karlsbado urvų nacionalinis parkas, Baltųjų Smėlynų nacionalinis parkas, 7 nacionaliniai miškai, Čako kultūros nacionalinis istorinis parkas (pasaulio paveldas), 33 valstijos parkai, gausu gamtos ir istorinių paminklų.

Gyventojai

Naujoji Meksika turi didžiausią ispanų kilmės gyventojų procentą tarp kitų valstijų. Ši valstija taip pat turi didelę indėnų bendruomenę. Demografijai ir kultūrai įtaką daro ispanų, meksikiečių ir Amerikos indėnų kultūros.

Valstija labai retai gyvenama, tankiau gyvenamas tik Rio Grandės slėnis.

2020 m. etninė sudėtis:

• lotynoamerikiečiai – 56,6 % (daugiausia senieji ispanakalbiai ir meksikiečiai)
• baltieji – 26,8 %
• indėnai – 11,1 % (navachai, apačiai, , , , zuniai, kiti pueblai)
• afroamerikiečiai – 1,8 %
• azijiečiai – 1,8 %

Didžiausi miestai

2020 m. duomenys

• Albukerkė (564,5 tūkst. gyv.)
• Las Krusesas (111,3)
• (104,0)
• Santa Fė (87,5)
• Rozvelas (48,4)
• (46,6)
• (40,5)
• (38,5)
• (38,3)
• Karlsbadas (32,2)

Ekonomika

Verčiamasi kalnakasyba (urano, molibdeno, vario, akmens anglių, smėlio, žvyro, pemzos, žėručio) gavyba, išgaunama nafta, gamtinės dujos. Elektros įrenginių gamyba, poligrafijos, petrochemijos, aviacijos, medienos apdirbimo, maisto pramonė, naftos perdirbimas.

Auginamos daržovės (paprikos, pipirai, svogūnai, salotos, bulvės), pašariniai augalai, liucernos, javai, medvilnė, sorgai, kukurūzai, žemės riešutai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai. Žvejyba.

Šaltiniai

1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
2. Naujoji Meksika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
3. USA: New Mexico, citypopulation.de

Nuorodos

• Naujosios Meksikos vyriausybės tinklalapis (anglų kalba)
• Naujosios Meksikos turizmo departamentas (anglų kalba)
• Naujosios Meksikos muziejus (anglų kalba)
• Naujosias Meksikos Magazine (anglų kalba)