Niujiečių kalba

Niujiečių kalba ko e vagahau Niuē
Kalbama	Naujoji Zelandija, Niujė, Kuko Salos, Tonga
Kalbančiųjų skaičius	6000–10 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	austroneziečių  malajų-polineziečių   polineziečių    tonginės     niujiečių
Rašto sistemos	lotynų abėcėlė
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Niujė
Kalbos kodai
ISO 639-2	niu
ISO 639-3	niu

Niujiečių kalba arba niujų kalba (ko e vagahau Niuē) – austroneziečių šeimos, polineziečių kalbų pogrupio kalba, vartojama niujiečių, gyvenančių Niujės saloje (Okeanija), taip pat diasporoje Kuko salose, Naujojoje Zelandijoje, Tongoje. XX a. pab. ~70 % kalbos vartotojų gyveno Naujojoje Zelandijoje. Oficiali Niujės kalba. Kalbančiųjų skaičius – apie 6000 žmonių.

Niujiečių kalba artima tongiečių ir , toliau – maorių, samojiečių, havajiečių ir kitoms polineziečių kalboms. Skiriamos dvi tarmės – motu (Niujės šiaurėje) ir tafiti (Niujės pietuose).

Niujiečių kalboje funkcionuoja 5 balsių (i, u, e, o, a) 3 eilių – priešakinės, vidurinės ir užpakalinės – ilgųjų ir trumpųjų balsių sistema. Dažniau vartojami trumpieji balsiai. Ilgieji balsiai visada kirčiuoti. Kirtis dinaminis. Dažniausiai kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo. Priebalsių nedaug – 12, neturi skardžiųjų g, b, d. Skiemuo sudarytas iš priebalsio ir balsio arba tik iš balsio – (C)V(C), gali būti tik atviras, niekada nesibaigia priebalsiu, priebalsiai vienas su kitu nejungiami. Vardažodis neturi gramatinės giminės kategorijos. Asmeniniai įvardžiai išlaikę vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Skiriami dvejopi veiksmažodžiai: statiškieji ir dinamiškieji, galintys turėti 3 gramatines laiko formas (esamąjį, būtąjį, būsimąjį). Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, supletyvizmu, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis – artikeliu, žodžių tvarka, dalelytėmis. Žodžių daryboje dažna prefiksacija, sufiksacija, reduplikacija, , sudūrimas. Sakiniui būdinga griežta žodžių tvarka – tarinys–veiksnys–papildinys (VSO). Turi daug skolinių iš anglų kalbos. Ryškūs agliutinaciniai analitiniai bruožai.

Niujiečių kalbą nuo XIX a. vid. pradėjo užrašinėti krikščionių misionieriai (samojiečių rašybos pagrindu). 1904 m. išversta Biblija. Kuriama grožinė literatūra, leidžiami laikraščiai, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, ja mokomasi mokyklose. UNESCO priskiriama prie kalbų, kurioms gresia pavojus išnykti.

Šaltiniai

1. Moseley, Christopher and R. E. Asher, ed. Atlas Of The World’s Languages (New York: Routelage, 1994) p. 100
2. niu Duomenys apie kodu „niu“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
3. Vidas Kavaliauskas. niujų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
4. Niuean (Vagahau Niuē), omniglot.com
5. Niuean, wal.unesco.org