Azərbaycanca  Azərbaycanca  Türkçe  Türkçe
Pagalba
www.global-lt3.nina.az
  • Pradžia
  • Vikipedija
  • Muzika

Šis straipsnis yra apie augalą Apie upę žiūrėkite Obelis upė MalusMokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyriu

Obelis

  • Pagrindinis puslapis
  • Vikipedija
  • Obelis
Šis straipsnis yra apie augalą. Apie upę žiūrėkite Obelis (upė).
Malus
image
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(image Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(image Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(image Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(image Rosidae)
Eilė: Erškėtiečiai
(image Rosales)
Šeima: Erškėtiniai
(image Rosaceae)
Pošeimis: Obeliniai
(image Maloideae)
Gentis: Obelis
(image Malus)

Obelis (Malus) – sėklavaisinis augalas – vaismedis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Žiedai sukrauti skėčiuose arba skėtiškose kekėse.

Vaisius – netikrasis vaisius – obuolys su 3-5 lizdais ir 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.

Mediena kieta, tamsi, rausva. Kadangi auginama dėl vaisių, kamienai formuojami itin trumpi ir baldų gamybai mažai tetinka.

Obelų sodai auga tarp 60 ir 30° Šiaurės platumos lygiagrečių. Pietų pusrutulyje obelys auginamos Argentinoje, Čilėje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Obelis taip plačiai auginama todėl, kad ji: a) yra vienas iš žiemą ištvermingiausių ir derlingiausių vaismedžių, to, jos yra daug veislių, b) palyginus su kitais vaismedžiais, ilgai gyvena (ūkiškai naudingas amžius (pvz., Sierinkos) 60–70 metų ir ilgiau), c) obelų mediena – vertinga žaliava baldų pramonei, muzikos instrumentų, dailės dirbinių gamybai, d) tam tikrų veislių obuoliai prinoksta skirtingu laiku, todėl šviežių vaisių galima turėti ištisus metus, e) daugelio veislių obuoliai gerai išsilaiko transportuojami ir daug kam tinka maisto pramonėje.

Obuoliai vertinami dėl maisto medžiagų, esančių juose įvairių cheminių junginių pavidalu, nors jų kaloringumas nedidelis – apie 46 kcal. Daugiausia obuoliuose yra vandens (81–89%). Dalis jo yra koloidinėje būklėje, dėl to iš vaisių negaunama tiek sulčių kiek juose yra vandens. Kitą obuolių masės dalį sudaro tirpios ir netirpios medžiagos. Tirpios medžiagos – cukrūs, vitaminai, , pektinai, rauginės, aromatinės, dažančios ir mineralinės medžiagos sudaro 7–15%, netirpios – celiuliozė, , krakmolas, – 1.3%–3.3%. Šios medžiagos ir junginiai pagerina maisto medžiagų apykaitą organizme, turi gydančiųjų savybių. Jų kiekis obuoliuose priklauso nuo veislės, poskiepio, dirvos naudojimo, tręšimo, nuo chemikalų koncentracijos, jų panaudojimo laiko. Cheminei vaisių sudėčiai turi įtakos derliaus gausumas, vaisių stambumas, prinokimo laipsnis, nokimo sąlygos ir kiti veiksniai. Todėl vaisių cheminės sudėties duomenys yra daugiau ar mažiau sąlygiški.

Rūšys

Gentį malus sudaro nuo 40 iki 55 obelų rūšių. Čia pateikiama dalis rūšių. 25 rūšis galima rasti Kinijoje, iš kurių 15 yra endemikai.
  • Laukinė obelis (JAV)
  • Kinija kelios rūšys
  • (Malus baccata)
  • (JAV)
  • (Azija)
  • saldi laukinė obelis (šiaurės-rytų Amerika)
  • Jų tėvynė Kinijos provincijos Sichuan ir Yunnan
  • (Italija)
  • (Koralinis obuolys Japonija)
  • (Malus sieversii)
  • Miškinė obelis (Malus sylvestris)

Obuolių produkcija

Tūkstančiai tonų (2020 m.)
1 image Kinija 40500
2 image Turkija 4300
3 image Lenkija 3554
4 image Indija 2734
5 image Italija 2462
6 image Iranas 2206
7 image Rusija 2040
8 image Prancūzija 1620
9 image Čilė 1619
10 image Uzbekija 1148
60 image Lietuva 51,8

Lietuvos obelys

Lietuvoje auginama keletas obelų rūšių, išvesta daug veislių. Savaime auga viena rūšis: miškinė obelis (Malus sylvestris).

Lietuvoje dideli obelynai pradėti veisti jau XVI a. Tada pradėtos rūšiuoti derlingiausios, geriausiai žiemojančios veislės. Atsirado obelų veislynai: Edvardo Jančevskio (Blinstrubiškiai, Raseinių rajonas), Vincento Montvilos (Pagiriai, Kėdainių rajonas), Adomo Hrebnickio (Rojus, Ignalinos rajonas), Tado Ivanausko (Obelynė, Kauno rajonas). Nuo 1940 m. obelų veislės pradėtos tirti Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. 1899 m. Vincentas Montvila sudarė pirmąjį obelų veislių sąrašą, 1929, 1930, 1947, 1952 m. – Tadas Ivanauskas, 1958 ir 1964 m. – . Tarybiniais metais užveisti dideli obelų ūkiai – ypač Vilniaus, Kauno, Panevėžio rajonuose.

  • image
    Obelis
  • image
    Naminės obels žiedai
  • image
    Obuoliai

Šaltiniai

Vikicitatos

image
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose –
Obelis
image
Vikiteka: Obelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. Vytautas Tuinyla, Algirdas Lukoševičius, . Lietuvos pomologija. Obelys ir kriaušės. Atlasas. Vilnius : „Mokslas“ leidykla, 1990, p. 28. ISBN 5420002086
  2. [1]
  3. Obelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 229

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 24 Gegužė, 2025 / 00:26

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, +18, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, xxx, sex

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 22, 2025

    Triba

  • Gegužė 22, 2025

    Tranzityvumas

  • Gegužė 22, 2025

    Tryras

  • Gegužė 22, 2025

    Termopilų mūšis

  • Gegužė 22, 2025

    Teritorinė jūra

www.NiNa.Az - Studija

  • Vikipedija
  • Muzika
Susisiekite
Kalbos
Susisiekite su mumis
DMCA Sitemap
© 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
Viršuje