Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Oksidas – oksidacijos metu susidaręs cheminis junginys, kurį visada sudaro du elementai, vienas iš jų turi būti O₂ (deguonis), o pats oksidas neretai įgauna pavadinimą pagal likusįjį elementą, pvz.: SO₂ yra sieros (IV) oksidas, nuo elemento S (sieros) pavadinimo. Pagal savybes oksidai skirstomi į rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius.

Rūgštinis oksidas

Rūgštiniu oksidu vadinamas toks oksidas, kuriame nemetalas susijungęs su deguonimi. Dar kartais tokie junginiai vadinami rūgšties anhidridais. Jie reaguoja su vandeniu sudarydami rūgštį ir su bazinės kilmės medžiagomis sudarydami druskas.

Bazinis oksidas

Baziniu oksidu vadinamas bet kokio metalo oksidas. Kai kurie iš jų reaguoja su vandeniu, dauguma su rūgštimis ir su rūgštiniais oksidais.

Amfoterinis oksidas

Tai dvejopos prigimties oksidas: jam būdingos ir rūgštinio, ir bazinio oksido savybės. Gali reaguoti su rūgštinės ir bazinės kilmės medžiagomis sudarydami druskas. Amfoterinius oksidus sudaro elementai, periodinėje lentelėje esantys metalų ir nemetalų sandūroje.

Indiferentinis oksidas

Oksidas, reaguodamas su vandeniu nesudarantis nei rūgšties, nei hidroksido.