Pastorius

Pastorius (lot. pastor 'piemuo, ganytojas') – dvasininko pavadinimas daugumoje protestantų Bažnyčių, besivadovaujančių visuotinės kunigystės principu (kiekvienas tikintysis yra savotiškas kunigas). Kai kuriose protestantų atšakose vartojami kiti šio dvasininko pavadinimai: presbiteris (iš gr. presbyteros 'vyresnysis') arba žodžiai, reiškiantys mokytoją (Latvijoje mācītājs, Estijoje õpetaja). Eiti pastoriaus pareigų dažniausiai išrenka tikinčiųjų bendruomenė. Skirtingai nei katalikybėje, pastorius nėra laikomas tarpininku tarp Dievo ir tikinčiųjų.

Lietuvoje dvasininkus pastoriais vadina dauguma naujesnių evangeliškųjų konfesijų – baptistai, Septintosios dienos adventistai, sekmininkai, Tikėjimo žodžio ir kitos religinės srovės. Evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai savo dvasininkus nuo seno vadina kunigais.

Moterų kunigystė atsirado XIX a., dalyje protestantų Bažnyčių pastorėmis gali būti ir moterys.

Išnašos

1. A. Latužis (2010-06-15, red. 2018-12-14). T. Paulauskytė (red.). „Pastorius“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-02-26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
2. H. Lahayne (2009-05-25, red. 2018-12-05). T. Paulauskytė (red.). „Moterų kunigystė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-02-26. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()