Pijus II (lot.Pius II; tikras vardas Enėjus Silvijus Pikolominis, it.Enea Silvio Piccolomini, 1405 m. spalio 18 d. – mirė 1464 m. rugpjūčio 14 d.) – popiežius1458–1464 m. laikotarpiu.
Šis straipsnis apie Popiežių Pijų II. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje .
Studijavo teisę Sienoje ir literatūrą Florencijoje. 1432 m. buvo kardinolo D. Capranicos palydovas Bazelio susirinkime, kuriame gynė Bažnyčios susirinkimo viršenybę prieš popiežių Eugenijų IV. Nuo 1440 m. antipopiežiaus Felikso V sekretorius. Nuo 1443 m. dirbo Šventosios Romos imperijos imperatoriausFrydricho III kanceliarijoje. 1447 m. tapo Triesto, o 1450 m. Sienos vyskupu ir popiežiaus pasiuntiniu Šventojoje Romos Imperijoje. 1456 m. paskirtas kardinolu. 1458 m. išrinktas popiežiumi, stiprino popiežiaus galias, mėgino organizuoti Kryžiaus žygį prieš Osmanų imperiją, tačiau tam nepritarė Europos valstybių valdovai. 1462 m. pasmerkė Kanarų salose praktikuotą naujai pakrikštytų asmenų išvarymą į vergiją.
Asmenybė
Buvo žymus humanistas, rašytojas, istorikas, poetas ir mokslininkas. Geografijos veikale „Kosmografija, arba Azijos ir Europos aprašymas“ (Cosmographia in Asiae et Europae eleganti descriptione) pateikė daug geografijos, istorijos etnografijos žinių. Pirmasis išsamiai aprašė Europos žemyną. Veikale De Europa aprašė ir Lietuvą, Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą, lietuvių papročius, religijos dalykus, kai kurias Lietuvos krikšto aplinkybes. Literatūroje išgarsėjo erotinės poezijos rinkiniu Cinthia, istoriniais ir komedijinio žanro kūriniais. Jo iniciatyva 1460 m. įkurtas Bazelio universitetas.
Algirdas Jurevičius. Pijus II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 219 psl.
Azərbaycanca
Беларуская
Deutsch
English
Français
Қазақ
Lietuvių
Русский
ภาษาไทย
Türkçe
Українська
Vikiteka