Popiežius

Popiežius Pontifex maximus
Šventojo Sosto herbas
Dabartinis
Leonas XIV nuo 2025 m. gegužės 8 d. (2025-05-08)
Informacija
Kreipinys	Jo Šventenybė
Rezidencija	Apaštalų rūmai, Vatikanas
Katedra	Šv. Jono Laterano bazilika
Pirmasis	Šv. Petras
Įkurta	I amžius
Svetainė	www.vatican.va

Popiežius (lot. Papa, arba „tėvas“, gr. Πάπας „pápas“, Papa itališkai) – Romos vyskupas ir Romos Katalikų Bažnyčios vadovas. Pastarasis, 267-asis, popiežius Leonas XIV išrinktas kardinolų konklavos 2025 metų gegužės 8 dieną.

Inocentas III vienas galingiausių popiežių viduramžiais

Popiežius, padedamas kurijos, vadovauja Šventajam Sostui – nevalstybiniam tarptautinės teisės subjektui, atstovaudamas visiems pasaulio Romos katalikams. Popiežius taip pat yra ir Vatikano valstybės vadovas, absoliutus monarchas.

Popiežius yra svarbus moralinis lyderis daugiau kaip milijardui katalikų, į kurio nuomonę atsižvelgiama, nors Vatikano miestas neturi reikšmingos karinės jėgos ar politinės galios. Popiežius laikomas apaštalo Petro įpėdiniu. Tai suteikia jam Katalikų Bažnyčioje tam tikras ypatingas teises, kurios grindžiamos Biblija ir Bažnytine tradicija.

Popiežiumi gali tapti bet kuris krikštytas vyras (popiežius renkamas Romos vyskupu, kuriuo negali tapti moteris), slaptu balsavimu konklavos metu, tačiau paskutiniu metu visi pontifikai renkami tik iš kardinolų tarpo. Nuo 1871 m. popiežius reziduoja Apaštališkuose rūmuose šalia Šv. Petro bazilikos Vatikane. Iki XIII a. pradžios popiežiaus rezidencija buvo Laterane.

Terminologija

Terminas „popiežius“ kilęs iš graikiško žodžio „πάπας“ „tėvelis“. Ankstyvojoje krikščionybėje taip vadinti visi krikščionių dvasininkai Vakaruose. Rytuose šis kreipinys taikytas tik Aleksandrijos vyskupui, vienais duomenimis, pirmas istorijos šaltiniuose popiežiumi tituluojamas šios Bažnyčios vyskupas šv. Heraklijus (231/232–246/247), kitais duomenimis – šv. Aleksandras I (~313–326).

Pradedant III a. popiežiais tituluoti tik aukščiausi bažnyčios vadovai, dažniausiai vyskupai. (384–399 m.) manoma buvo pirmasis Romos vyskupas dokumentuose save vadinęs popiežiumi. Nuo VI a. Rytų Romos imperijos dokumentuose taip kreiptasi tik į Romos vyskupą. Vakaruose nuo VI a. iki XI a. terminas vis dažniau taikytas Romos vyskupų, kol galiausiai Grigalius VII įtvirtino išskirtinę Romos vyskupo teisę vadintis popiežiumi.

Iki dabar šį titulą yra išlaikęs (Bizantijos apeigų) autokefalinės Aleksandrijos Bažnyčios vadovas ir (koptų apeigų) Koptų Stačiatikių Bažnyčios vadovas, pirmasis paprastai vadinamas Aleksandrijos popiežiumi, antrasis – koptų popiežiumi.

Kreipinys „tėve“ iki šiol naudojamas krikščionių dvasininkų atžvilgiu – dvasininkai Graikijoje, Serbijoje vadinami mažai pakitusia graikiško žodžio „παπάς“ forma.

Titulai

Kasmet leidžiamame Vatikano popiežiškajame metraštyje (it. Annuario Pontificio) išvardijami oficialūs popiežiaus titulai: Romos vyskupas, Jėzaus Kristaus Vietininkas, Pirmojo apaštalo įpėdinis, arba Petro Įpėdinis, Katalikų Bažnyčios Vyriausiasis Vyskupas, Vakarų patriarchas (nuo 2006 Benedikto XVI nebevartojamas), Italijos primas, Romos provincijos arkivyskupas metropolitas, Bažnyčios valstybės valdovas, Dievo tarnų tarnas.

Jėzaus Kristaus Vietininkas (lot. Vicarius Iesu Christi) pirmą kartą titulas panaudotas 495 metais Romos sinode Gelasijaus I atžvilgiu. Ilgą laiką ankstyvieji popiežiai vadindavosi „Petro Vietininkais“, taip pabrėžiant popiežiaus institucijos tąsą nuo pirmojo popiežiaus apaštalo Petro, tuo tarpu „Jėzaus Kristaus Vietininku“ tituluoti Rytų Romos imperijos imperatoriai.

Tradiciją Romos popiežiams tituluotis „Kristaus Vietininkais “ įvedė Inocentas III,II Vatikano susirinkimas 1964 m. dogmatinėje Bažnyčios konstitucijoje įtvirtino šį titulą., tačiau ir dabar „Petro Vietininko“ titulas naudojamas Romos mišiolo (lot. Missale Romanum) maldoje už mirusį popiežių.

Petro Įpėdinis (lot. Successor Petri) titulas siejamas su apaštalo Petro veikla Romoje ir katalikų tikėjimu, kad jis buvo pirmasis Bažnyčios popiežius. Šiuo titulu buvo grindžiama Romos vyskupo „pirmumo“ teisė kitų katalikų bažnyčių atžvilgiu.

Antipopiežiai

Pagrindinis straipsnis – Antipopiežius.

Skirtingais Bažnyčios istorijos laikotarpiais dalis dvasininkų, kartais remiami pasaulietinių valdovų, išrinkdavo savo kandidatą popiežiumi ir ginčydavo Romos vyskupo vietą užimančio asmens teisėtumą.

Ankstyvaisiais krikščionybės laikotarpiais alternatyvių popiežių rinkimai dažniausiai vykdavo dėl dogmatinių nesutarimų (erezijų). Daugiausia antipopiežių buvo popiežių ir Šventosios Romos imperijos imperatorių varžymosi laikotarpiu XI-XII a. ir XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje, vadinamosios Didžiosios Vakarų Schizmos metu, kai nuolat buvo keliolika besivaržančių popiežių.

Po reformacijos ir atskilus daliai katalikų (protestantai, anglikonai), antipopiežių, kuriuos remtų ženkli dvasininkų dalis, nebuvo.

Ilgiausiai valdę popiežiai

Popiežius Pijus IX ilgiausiai valdęs pontifikas.

Vidutinis popiežių valdymo laikas yra apie septynerius su puse metų. Žemiau pateikiamas ilgiausiai valdžiusių popiežių sąrašas, kurių pontifikato laikotarpį galima patvirtinti istoriniais duomenimis.

1. Pijus IX (1846–1878): 31 metai, 7 mėnesiai, 23 dienos (11 560 dienos).
2. Jonas Paulius II (1978–2005): 26 metai, 5 mėnesiai, 18 dienų (9665 dienos).
3. Leonas XIII (1878–1903): 25 metai, 5 mėnesiai, 1 diena (9281 dienos).
4. Pijus VI (1775–1799): 24 metai, 6 mėnesiai, 15 dienų (8962 dienos).
5. Adrianas I (772–795): 23 metai, 10 mėnesių, 25 dienos (8729 dienos).
6. Pijus VII (1800–1823): 23 metai, 5 mėnesiai, 7 dienos (8560 dienos).
7. Aleksandras III (1159–1181): 21 metai, 11 mėnesių, 24 dienos (8029 dienos).
8. Silvestras I (314–335): 21 metai, 11 mėnesių, 1 diena (8005 dienos).
9. Leonas I (440–461): 21 metai, 1 mėnuo, 13 dienų. (7713 dienos).
10. Urbonas VIII (1623–1644): 20 metų, 11 mėnesių, 24 dienos (7664 dienos).

Manoma, kad pirmasis popiežius Petras valdė apie trisdešimt metų, tačiau tikslių tai patvirtinančių duomenų nėra.

Trumpiausiai valdę popiežiai

Urbonas VII valdęs trylika dienų.

Visa eilė popiežių valdė mažiau nei mėnesį. Šiame sąraše pontifikavimo dienos skaičiuojamos pilnomis kalendorinėmis dienomis. Tad, pavyzdžiui, jei popiežius buvo išrinktas kovo 14 ir mirė kovo 15 dieną, jo valdymas bus dvi dienos.

1. Urbonas VII (1590 m. spalio 15–27 d.): 13 kalendorinių dienų, mirė prieš įšventinimą.
2. (896 m. balandžio 4–19 d.): 16 kalendorinių dienų.
3. (1241 m. spalio 25 – lapkričio 10 d.): 17 kalendorinių dienų, mirė prieš įšventinimą.
4. (897 m. gruodis): 20 kalendorinių dienų.
5. Sizinijus (708 m. sausio 15 – vasario 4 d.): 21 kalendorinė diena.
6. Marcelas II (1555 m. balandžio 9 – gegužės 1 d.): 22 kalendorinės dienos.
7. Damasas II (1048 m. liepos 17 – rugpjūčio 9 d.): 24 kalendorinės dienos.
8. Pijus III (1503 m. rugsėjo 22 – spalio 18 d.): 27 kalendorinės dienos.
9. Leonas XI (1605 m. balandžio 1–27 d.): 27 kalendorinės dienos.
10. (964 m. gegužės 22 – birželio 23 d.): 33 kalendorinės dienos.
11. Jonas Paulius I (1978 m. rugpjūčio 26 d. – 1978 m. rugsėjo 28 d.): 33 kalendorinės dienos.

752 m. kovą nauju popiežiumi išrinktas Romos dvasininkas Steponas, tačiau jis mirė po trijų dienų taip ir neįšventintas į vyskupus. Steponas nelaikytas popiežiumi, jo įpėdiniai numeravosi II–IX. Tridento susirinkimas pabrėžė, kad išrinktasis popiežius renkamas Šventajai Dvasiai padedant ir tampa popiežiumi iš karto po balsavimo. Tad išrinktasis popiežiumi Steponas įtrauktas į popiežių sąrašus, suteikiant jam Stepono II vardą, visiems paskesniems popiežiams, pasivadinusiems Stepono vardu, padidintas numerio skaičius.

Valdant Jonui XXIII 1961 m. Stepono vardas vėl ištrintas iš Vatikano popiežiškojo metraščio, vėlesnių Steponų numeriai sumažinti vienu skaičiumi. Kasmet leidžiamas popiežiškasis metraštis nuo 1961 iki 2009 m. nemini išrinktojo popiežiaus Stepono popiežių sąrašuose.

Lietuvą aplankę popiežiai

• 1993 m. – Jonas Paulius II
• 2018 m. – Pranciškus

Taip pat skaitykite

• Popiežių sąrašas
• Antipopiežius

Šaltiniai

1. „Timeline of the Eastern Orthodox Church and her Missions“. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
2. „Bažnytinės kalbos kertelė“. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
3. „The First Pope“. Suarchyvuotas originalas 2008-12-02. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
4. John P., Beal; James A. Coriden, Thomas J. Green (2002). New commentary on the Code of Canon Law (anglų). Paulist Press International. pp. 432 p. ISBN 978-0809140664.
5. „LUMEN GENTIUM“. Nuoroda tikrinta 2009-09-06.
6. „Liturgical notes and resource materials for use upon the death of the pope“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-09-20. Nuoroda tikrinta 2009-09-05.
7. Wolfhart, Pannenberg; Geoffrey W. Bromiley (1998). Systematic theology. 3. pp. 430 p. ISBN 978-0802837080.
8. „Longest Reigning Popes“. Nuoroda tikrinta 2009-09-05.

Vikižodynas

Vikiteka: Popiežius – vaizdinė ir garsinė medžiaga