Priebalsis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Priebalsis – kalbos garsas, kurį tariant iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių. Priebalsiai daugelyje pasaulio kalbų sudaro žodžio esmę, o balsiai suteikia jiems harmoniją.

Skirstymas

Priebalsiai skirstomi pagal tarimo būdą

• pučiamieji – [ɸ], [f], [v], [θ], [ð], [s], [z], [ʃ], [ʒ], [ʂ], [ç], [ʝ], [x], [ɣ], [χ], [ħ], [h]
• sprogstamieji – [p], [b], [t], [d], [ʈ], [c], [ɟ], [k], [g], [q], [ɢ], [ʔ]
• nosiniai – [m], [ɱ], [n], [ɳ], [ɲ], [ŋ], [ɴ]
• virpamieji – [r], [ʀ]
• aproksimantai, pusbalsiai – [ʋ], [ɹ], [j], [ɰ], [l], [ʎ], [ʟ]

Priebalsiai skirstomi pagal fonaciją

• skardieji – [b], [d], [g], [z], [ʒ], [h] ir kt.
• duslieji – [p], [t], [k], [f], [s], [ʃ], [x], [θ], [ç] ir kt.
• pusbalsiai

Dauguma pasaulio kalbų turi tik egresinius priebalsius (t. y. tariamus plaučių ir diafragmos pagalba), tačiau yra kalbų, kurios naudoja ejektyvinius ([fʼ], [pʼ], [cʼ], [qʼ], [kʼ], [ʈʼ]), implozinius ([ɓ], [ɗ], [ʄ], [ɠ], [ʛ]) bei spragsimuosius ([ʘ], [ǀ], [ǃ], [ǂ], [ǁ]) priebalsius.

Alveoloinių ir pučiamųjų priebalsių samplaikos vadinamos afrikatomis ([ts], [t͡ʃ], [ʈʂ], [t͡ɕ], [dz], [d͡ʒ], [d͡ʑ], [ɖʐ], [tɬ] ir kt.).

Lietuvių kalboje yra:

• Skardieji priebalsiai (b, d, dz, , g, h, z, ž)
• Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
• Sklandieji (j, l, m, n, r, v)

Pasaulio kalbos

Didžiausia priebalsių gausa pasižymi jau išnykusi ubychų kalba (80-81), kcho kalba turi 77 priebalsius. Beveik visos Australijos kalbos neturi pučiamųjų priebalsių. Vis dėlto beveik visos pasaulio kalbos turi pučiamuosius garsus (dažniausiai [s]), lūpinį aproksimantą ([l]), bent vieną nosinį priebalsį ([n]).