Krantas vok Cranz Kranz nuo 1946 m Zelenogradskas rus Зеленоградск miestas Rusijoje Kaliningrado srityje Kuršių Nerijos

Krantas (vok. Cranz, Kranz, nuo 1946 m. Zelenogradskas, rus. Зеленоградск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srityje, Kuršių Nerijos pietinėje dalyje, Sembos pusiasalyje, populiarus Karaliaučiaus gyventojų kurortas. Rajono centras. Geležinkelio stotis, išvystyta maisto pramonė, drenažo vamzdžių, šepečių gamyba.

Krantas rus. Зеленоградск vok. Cranz, Kranz

Miesto reginys

Krantas 54°57′32″š. pl. 20°28′30″r. ilg. / 54.959°š. pl. 20.475°r. ilg. / 54.959; 20.475 (Krantas (Zelenogradskas))

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Zelenogradsko rajonas

Įkūrimo data	1252 m., miesto teisės 1916 m.

Gyventojų (2021)	17 296
Plotas	17 km²
Tankumas (2021)	1 017 žm./km²
Altitudė	5 m

Pašto kodas	238530
Tel. kodas	(+7) 40150

Kirčiavimas	Krañtas, Zelenogrãdskas

Etimologija

Vokiškas pavadinimas Cranz (iš pradžių Cranzkuhren) yra kilęs iš prūsų-lietuvių žodžio „krantas“. XIX a. 1-ojoje pusėje dar vadintas Pajūrkrančiu. Užėjus sovietams, 1946 m. jis pervadintas Zelenogradsku (rus. „Žaliasis miestas“).

Istorija

Senovėje Kranto miesto vietoje buvo prūsų žvejų kaimelis šalia Viskiautų – prūsų miestelio vikingų laikais. Kryžiuočiams užkariavus Prūsiją jis buvo apgyvendintas vokiečių. XV a. čia buvo smuklė.

XIX a. kaimelis tapo vienu pagrindinių Prūsijos karalystės kurortu Rytų Prūsijos pakrantėje. Jo populiarumas dar labiau išaugo pastačius geležinkelio liniją iš Karaliaučiaus 1885 m. Nuo 1895 m. Krantas žinomas kaip „karališkasis kurortas“. Nors turistų ir gausėjo, žvejyba liko labai stipria pramonės šaka. Rūkyta plekšnė buvo vietinis delikatesas. Nors prieš Antrąjį pasaulinį karą Krantas ir turėjo daugiau nei 6000 gyventojų, miesto teisių jis neturėjo.

Rytų Prūsiją okupavus Tarybų Sąjungai baigiantis II pasauliniam karui, vietiniai gyventojai pabėgo arba buvo išvaryti, nors miestelis mažai nukentėjo, išliko 1855 m. pastatyta bažnyčia. 1945 m. suteiktos miesto teisės.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1933 m. ir 2021 m.

1933 m.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2007 m.

2013 m.

2021 m.

4 667

5 089

6 900

9 800

10 786

12 509

12 224

13 155

17 296

Žymūs žmonės

Krante gimė:

(1915–2003), kompozitorius
(1919–2001), lakūnė, pramonininkė

Šaltiniai

Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158
Krantas (Zelenogradskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 894
Krantas. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 373–375

Nuorodos

Archeologiniai tyrimai Viskiautuose (vok., rus.) Archyvuota kopija 2008-02-28 iš Wayback Machine projekto.
Istorija Archyvuota kopija 2007-10-10 iš Wayback Machine projekto.
Kranto istorija Archyvuota kopija 2008-03-21 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 158

[4] Krantas (Zelenogradskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 894

[5] Krantas. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 373–375