PinusVeimutinė pušisMokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius Pušūnai Pinophyta Klasė Pušainiai Pinopsida

Pinus

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Pušis ( Pinus)

Pušis (Pinus) – pušainių (Pinopsida) klasės pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Priklauso apie 110 augalų rūšių. Paplitus Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione. Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).

Tai visžaliai spygliuočiai pakantūs sausrai. Daugelio rūšių pušys vertinamos kaip dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Auginamos parkuose, sodybose. Sodinamos ir kaip apsauginė miško juosta nuo vėjo. Pavyzdžiui, Kuršių Nerija apsodinta kalninėmis pušimis, norint apsaugoti gyvenvietes ir kelius nuo pustomų slenkančių kopų.

Pušies mediena turi didelę reikšmę statybos pramonei, ji lengvai apdirbama. Iš jos gaminamas popierius, naudojama kurui. Derva arba dervos gaunamas nusakinant pušis. Praeityje derva buvo plačiai vartojama medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Derva tebenaudojama ekoliginėse nišose. Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš pušų spyglių skiedžiant jį terpentinu. Pušų aliejus bei terpentinas plačiai naudojamas dezinfekcinėms medžiagoms, plovikliams, insekticidams ir dažams gaminti, popieriaus, medicinos pramonėje ir parfumerijoje, ypač vonios druskų ir muilo gamybai. Kai kurių pušų sėklos, vadinamos kedrinėmis pinijomis, naudojamos kulinarijoje. Iš jų spaudžiamas aliejus. Jis naudojamas medicinoje, kosmetikoje. Renkamas gintaras, kuris naudojamas papuošalų, suvenyrų gamyboje, daugiausiai randamas Baltijos jūros pakrantėse.

Taksonomija

Pogentė Ducampopinus
- Akuotuotoji pušis (Pinus aristata)
- (Pinus bungeana)
- Gajoji pušis (Pinus longaeva)
- (Pinus quadrifolia)
- (Pinus edulis)
- Lapuodegė pušis (Pinus balfouriana)
- Meksikinė pušis (Pinus cembroides)
- (Pinus gerardiana)
- (Pinus monophylla)
Pogentė Pinus
- Alabaminė pušis (Pinus clausa)
- Alepinė pušis (Pinus halepensis)
- (Pinus teocote)
- (Pinus arizonica)
- (Pinus tropicalis)
- (Pinus tabuliformis)
- Baltažievė pušis (Pinus heldreichii)
- Bankso pušis (Pinus banksiana)
- Dygioji pušis (Pinus muricata)
- (Pinus echinata)
- (Pinus pungens)
- Geltonoji pušis (Pinus ponderosa)
- (Pinus leiophylla)
- (Pinus kesiya)
- (Pinus tecunumanii)
- (Pinus densiflora)
- Italinė pušis, pinija (Pinus pinea)
- (Pinus roxburghii)
- (Pinus thunbergii)
- (Pinus yunnanensis)
- Juodoji pušis (Pinus nigra)
- Kalninė pušis (Pinus mugo)
- (Pinus canariensis)
- (Pinus caribaea)
- (Pinus oocarpa)
- (Pinus cubensis)
- (Pinus attenuata)
- (Pinus montezumae)
- (Pinus pseudostrobus)
- (Pinus pinaster)
- Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
- Pelkinė pušis (Pinus palustris)
- (Pinus glabra)
- (Pinus luchuensis)
- Plačioji pušis (Pinus patula)
- Rantytoji pušis (Pinus elliottii)
- (Pinus massoniana)
- Sakingoji pušis (Pinus resinosa)
- Skarotoji pušis (Pinus coulteri)
- Spindulinė pušis (Pinus radiata)
- (Pinus durangensis)
- Suktaspyglė pušis (Pinus contorta)
- Šiurkščioji pušis (Pinus rigida)
- (Pinus taiwanensis)
- Terpentininė pušis (Pinus taeda)
- (Pinus brutia)
- Pinus occidentalis
- (Pinus serotina)
- Vietnaminė pušis (Pinus merkusii)
- (Pinus virginiana)
- (Pinus jeffreyi)
Pogentė Strobus
- Balkaninė pušis (Pinus peuce)
- Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis)
- (Pinus strobiformis)
- (Pinius martaroka)
- (Pinus bhutanica)
- Himalajinė pušis (Pinus wallichiana)
- Kalvinė pušis (Pinus monticola)
- Kedrinė pušis (Pinus cembra)
- (Pinus armandii)
- (Pinus koraiensis)
- Lamberto pušis (Pinus lambertiana)
- (Pinus flexilis)
- (Pinus parviflora)
- (Pinus morrisonicola)
- Sibirinė pušis (Pinus sibirica)
- (Pinus ayacahuite)
- Veimutinė pušis (Pinus strobus)
- Žemoji pušis (Pinus pumila)

Šaltinis:

Išnašos

Pušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
„Pine“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
„Medynai“. www.nerija.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-10-21. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
Terpentinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:10.1007/978-0-387-70638-2_1200, ISBN 978-0-387-70638-2
Geisler, Malinda; Romero, Christina (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Pine Nuts“. agmrc.org. Suarchyvuotas originalas 2021-04-10. Nuoroda tikrinta 30 October 2016.
C. Wildwood “The Encyclopedia of Aromatherapy”, Vermont, Healing Arts Press, 1996
Lietuviškų pavadinimų sąrašas pagal botanikos-sodas.vu.lt^{[neveikianti nuoroda]}

Vikiteka: Pušis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[VLE-1] Pušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[EB-2] „Pine“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.

[3] „Medynai“. www.nerija.lt. Suarchyvuotas originalas 2020-10-21. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.

[4] Terpentinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013

[5] Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:10.1007/978-0-387-70638-2_1200, ISBN 978-0-387-70638-2

[agmrc-6] Geisler, Malinda; Romero, Christina (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Pine Nuts“. agmrc.org. Suarchyvuotas originalas 2021-04-10. Nuoroda tikrinta 30 October 2016.

[7] C. Wildwood “The Encyclopedia of Aromatherapy”, Vermont, Healing Arts Press, 1996

[8] Lietuviškų pavadinimų sąrašas pagal botanikos-sodas.vu.lt^{[neveikianti nuoroda]}