Sachalinas rus Остров Сахалин jap 樺太 sala Azijos rytinėje pakrantėje tarp Ochotsko ir Japonijos jūrų Plotas 76400 km Ilg

Sachalinas (rus. Остров Сахалин, jap. 樺太) – sala Azijos rytinėje pakrantėje, tarp Ochotsko ir Japonijos jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo žemyno skiria Totorių sąsiauris, nuo Hokaido salos Laperūzo sąsiauris. Didžiausias miestas – Južno Sachalinskas. Sala turi srities statusą Rusijos federacijos sudėtyje – kartu su Kurilų, ir Ruonių salomis sudaro Sachalino sritį.

Pavadinimo kilmė

Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš mandž. sahaliyan ula angga hada 'Amūro žiočių pabaiga'. Amūro žiotys yra prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto. Žodis sahaliyan mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina sahaliyan ula 'juodoji upė'. Ainai salą vadina ain. Karafuto, 樺太 arba Krafto.

Istorija

Salos vietiniai gyventojai yra ainai, gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys orokiai, šiaurinėje – nivchiai. XVII a. kraštą atrado europiečiai (1640 m. čia išsilaipino Rusijos kazokai). 1855 m. sudaryta Šimodos sutartimi Japonija ir Rusijos imperija Sachalino salą padalijo į dvi dalis: šiaurinė atiteko Rusijai, pietinė – Japonijai. Pagal 1875 m. Rusijos imperijos ir Japonijos sutartį Sachalinas pripažintas Rusijos valda. Iki 1906 m. katorgos ir tremties vieta. Pagal 1905 m. Pietų Sachalinas atiteko Japonijai. 1945 m. pagal Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimus atiduotas TSRS. Po to saloje gyvenę japonai persikėlė į Japoniją.

Reljefas

Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: Kantrybės įlanka, , . Pusiasaliai: , Kantrybės pusiasalis, , . Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima . Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra Vakarų Sachalino kalnai ( 1325 m), rytinėje pakrantėje Rytų Sachalino kalnai ( 1609 m), pietryčiuose – ( 1047 m). Kalnus skiria ir žemumos.

Naudingos iškasenos

Naudingos iškasenos: nafta (, telkiniai), dujos, akmens anglis (, telkiniai), auksas (), gyvsidabris, platina.

Klimatas

Pagal Kepeno klimato klasifikaciją, nacionalinio parko klimatas priskiriamas DFb kategorijai – dominuoja šiltų vasarų vidutinių platumų klimatas. Salos pietuose klimatas drėgnas žemyninis, vidurio ir šiaurinėje dalyje – subarktinis klimatas. Dėl salą supančių jūrų vasaros kur kas vėsesnės, dažnai apsiniaukę, ūkanotos, mažai saulėtų dienų, nei kitose panašiose Azijos žemyno platumuse, pavyzdžiui, Irkutske (Rusija) ir Charbine (Kinija). Žiemos saloje žymiai sniegingesnės, tik keliais laipsniais šiltesnės, nei minėtose ir kitose panašių platumų žemyno vietovėse. Sausio vidutinė temperatūra nuo -6 iki -25 °C, rugpjūčio 11–22 °C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.

Nuorodos

Sachalinas ir Kurilai Archyvuota kopija 2021-01-25 iš Wayback Machine projekto. (angl.), (rus.)
Sachalino nuotraukos (angl.)
Sachalino sala per google žemėlapį
Sachalino salos orai
Južno Sachalinsko laikas
Sachalino salos paveiksliukai

Vikiteka: Sachalinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga