Sevano ežeras

Sevanas (arm. Սևան), taip pat žinomas kaip Geharkunikas (Գեղարքունիք), Gehamo jūra (Գեղամա ծով) ir Gokčia (turk. Gökçe) – pats didžiausias ežeras Kaukazo kalnuose, Armėnijoje. Telkšo tektoninėje įduboje Armėnijos kalnyne, 1900 m aukštyje virš jūros lygio. Ežerą supa kalnai.

Sevanas
Sevanas šalia Sevano pusiasalio Sevanas šalia Sevano pusiasalio
Vieta	Armėnija
Plotas	1243 km²
Kilmė	tektoninė
Vidutinis gylis	26,0 m
Didžiausias gylis	78,4 m
Tūris	33,2 km³
Įteka	28 upės
Išteka	Razdanas
Sevanas
Koordinatės	40°18′0″ š. pl. 45°20′0″ r. ilg. / 40.30000°š. pl. 45.33333°r. ilg. / 40.30000; 45.33333

Artanišo ir Noratuso kyšuliai ežerą dalina į dvi dalis – gilesnį, raižytais krantais Šiaurės Sevaną (šiaurės vakaruose) ir seklesnį, lygiu dugnu ir krantais Didįjį Sevaną (pietryčiuose). Šias dalis jungia platus sąsiauris. Giliausia ežero vieta siekia 83 m (netoli Aregunio kalnagūbrio). Šiaurės vakarinėje dalyje seniau buvo Sevano sala, bet sumažinus ežero vandens lygį ji virto pusiasaliu. Ežeras gėlas, žydros spalvos. Druskingumas – 700 mg/l. Vandens skaidrumas – 4,5 m.

Į Sevaną suteka 28 upės, o išteka vienintelis Razdanas (Kuros baseinas). Dėl ant šios upės įrengtų hidroelektrinių kaskados ir intensyvaus vandens naudojimo Sevano vandens lygis nukrito, todėl ežerui papildyti įrengtas 48,6 km ilgio tunelis, kuriuo tiekiamas vanduo iš Arpos upės.

Sevano ežere veisiasi endeminės  – išchanai (Salmo ischchan). Taip pat yra sykų, auksinių žuvelių, . Pakrantėse gyvena gausūs paukščių būriai – armėninės žuvėdros (Larus armenicus), mažosios gulbės, mažosios žąsys, rudės, šalminės antys, kirai kvatokliai. Ežeras ir jo apylinkės įeina į Sevano nacionalinį parką.

Šiaurės vakarinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sevano miestas, aplink išsidėstę keletas mažesnių gyvenviečių. Sevanas – populiarus turistinis ir rekreacinis šalies objektas. Pakrantėse išlikę daug senovinių armėnų vienuolynų, archeologinių radimviečių.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 376-377