Sinagoga gr synagōgē susirinkimas judėjų maldos namai Didžiosios Vilniaus Sinagogos interjeras pamaldų metu Pranciškaus

Sinagoga (gr. synagōgē – susirinkimas) – judėjų maldos namai.

Didžiosios Vilniaus Sinagogos interjeras pamaldų metu, **Pranciškaus Smuglevičiaus** piešinys apie **1786** m.

Vilkaviškio sinagoga

Pastatas ir papročiai

Joje laikomos pamaldos, skaitomas ir aiškinamas Tanachas. Dažniausiai būna taisyklingo plano, dviejų, trijų, ar penkių navų halinis pastatas. Vidaus erdvę sudaro maldų salė vyrams su sakykla (vad. bima) ir altoriumi – labiausiai apšviesta šventyklos dalis, dažnai su kupolu. Salės šonuose ir prieangyje – patalpos moterims, nes sinagogoje moterys turi būti atskirtos nuo vyrų. Kai kada sinagogos turi priestatus (biblioteka, rabino gyvenamosios patalpos ir kt.).

Sinagogos Lietuvoje

Lietuvoje sinagogas pradėta statyti XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Jau XIX a. sinagogų buvo visuose didesniuose miestuose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Kauno ir Vilniaus sinagogos. Mūrinių vasarinių ir žieminių sinagogų kompleksai dar išlikę Kėdainiuose, Joniškyje ir Kalvarijoje. Europos mastu unikalios medinės sinagogos tebestovi Kurkliuose, Žiežmariuose, Alantoje, Rozalime, Tirkšliuose, Laukuvoje ir Pakruojyje (pastaroji seniausia ir vertingiausia). Visų šių sinagogų būklė kritinė, interjerai sunaikinti.

Nuorodos

Vikiteka: Sinagoga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimas (1573–1944) Archyvuota kopija 2005-12-20 iš Wayback Machine projekto.
Interviu su M. Rupeikiene apie sinagogas Lietuvoje
Kauno sinagoga Archyvuota kopija 2013-05-01 iš archive.today