Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Skalūnai – plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančios uolienos. Skiriamos dvi didelės skalūnų grupės: nuosėdiniai ir kristaliniai (metamorfiniai) skalūnai.
Nuosėdiniams skalūnams priklauso smulkiagrūdės labai plonų sluoksnelių nuosėdinės uolienos (daugiausiai molingos), beveik nepakitusios ar šiek tiek pakitusios dėl diagenezės bei menko metamorfizmo ir įgijusios sualūnuotumą.
Kristalizuoti skalūnai susidaro iš stipriai metamorfizuotų nuosėdinių uolienų (paraskalūnai) arba magminių uolienų (ortoskalūnai). Jas sudarantys plokšteliniai prizmiški, pailgi žėručių, amfibolų, feldšpatų kristalai išsidėstę beveik lygiagrečiose plokštumose (žėručio skalūnai, sericito skalūnai).
Pagal mineralinę sudėtį būna , epidoto, talko, olivino, granato, staurolito, skalūnai; pagal tekstūrines ypatybes – dėmėtieji, dryžuotieji skalūnai; pagal spalvą – žalieji, raudonieji, melsvieji. Daugelis yra naudingosios iškasenos: degieji skalūnai ir piroskalūnai (vartojami kurui, iš jų gaminami bitumas, degiosios dujos), vario skalūnai (vario ir kitų spalvotų metalų rūda), magnetito skalūnai (geležies rūda), molio skalūnai, filitas (statybinė medžiaga stogams dengti, pastatų sienų apdailai), juodieji urano skalūnai (), žėručio skalūnai (abrazyvų, keramikos žaliava), juodieji skalūnai (dažų žaliava).