Skystis

Skystis – viena iš medžiagos agregatinių būsenų (tarpinė tarp kietosios ir dujinės). Skysčiai yra takūs, jų formą įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. Skysčio molekulės neturi fiksuotos padėties – jos laisvai juda visame tūryje, susidurdamos viena su kita ir keisdamos trajektorijas. Skirtingai nei dujų molekulės, galinčios greitai išsisklaidyti aplinkoje, skysčio molekulės traukia viena kitą, todėl jų pabėgimo į aplinką galimybės yra ribotos.

Skysčio dalelių modelis

Skystosios būsenos medžiaga būna tik tam tikrame slėgyje ir temperatūroje. Aukščiausia temperatūra, iki kurios dar gali egzistuoti skystis tam tikrame slėgyje, vadinama kritine temperatūra, o atitinkamas slėgis – kritiniu slėgiu.

Skirstymas

Pagal cheminę sudėtį skysčiai skirstomi į grynuosius ir mišinius (sudarytus iš kelių grynųjų). Pagal fizikines savybes skysčiai skirstomi į paprastuosius, skystuosius kristalus, kvantinius skysčius.

Skysčio slėgis

Skysčio slėgis yra jo molekulių kinetinės energijos pasekmė. Jis apibrėžiamas kaip jėga, tenkanti ploto vienetui. Skysčio slėgis gali atsirasti dėl gravitacijos, judėjimo su pagreičiu ar buvimo uždarame inde, kuomet molekulių traukos jėgos nekompensuoja jų kinetinės energijos.

Skysčio, esančio , slėgį tam tikrame gylyje aprašo lygtis

${\displaystyle \ p=\rho gz}$

kur

• ${\displaystyle \ \rho }$ – skysčio tankis
• ${\displaystyle \ g}$ – laisvojo kritimo pagreitis
• ${\displaystyle \ z}$ – gylis

Paviršiaus įtempimas

Skysčio paviršius elgiasi kaip elastinga plėvelė. Dėl jos savybių lašai ir burbulai turi taisyklingą formą. Paviršiaus įtempimu aiškinamas  – skysčių savybė kilti labai plonais vamzdeliais arba indo sienelėmis.

Šaltiniai

1. Skystis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

Vikižodynas